Bendra autobusų stotis valdančioms bendrovėms pateikta ieškinių suma viršija 160 tūkst. litų. Tiek pinigų, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, iš „Eurolines Baltic“ bendrovių buvo pareikalauta už autobusų įvažiavimą į Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių stotis.
„Lietuvos Respublikos transporto kelių kodeksas numato, kad maksimalūs paslaugų tiekimo vežėjams tarifai turi būti nustatyti suderinus juos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Komisijos 2002 metų sprendimu numatyta, kad už kiekvieną pagal tvarkaraštį autobuso įvažiavimą keleiviams įlaipinti į pirmos kategorijos autobusų stotį taikomas 3 litų be PVM maksimalus mokesčio dydis. 2008 m. išimtis buvo padaryta tik Vilniaus autobusų stočiai, kur įvažiavimo maksimalus mokestis šiandien gali būti 6 litai“, - sako „Eurolines Baltic“ interesams atstovaujančios advokatų kompanijos „Smaliukas, Juodka, Beniušis ir partneriai“ vyresnysis partneris Robertas Juodka.
Nepaisant šių galiojančių teisės aktų, bendrovės „Tolimojo susisiekimo kompanija“, „Klaipėdos autobusų parkas“, „Panevėžio autobusų parkas“ ir „Busturas“, valdančios atitinkamai Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių autobusų stotis, už vienkartinį įvažiavimą į stotį keleiviams įlaipinti vietoj 3 ar 6 litų mokesčio ėmė 10, 20 ar net 40 litų mokestį.
„Tokie autobusų stotis valdančių bendrovių veiksmai ne tik pažeidė galiojančius teisės aktus bei padarė finansinę žalą, bet ir sudarė nelygias konkurencijos sąlygas“, - sako „Eurolines Baltic“ valdybos pirmininkas Hannesas Saarpuu.
Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių autobusų stotis valdo bendrovės, kurios taip pat vykdo tarptautinius keleivių pervežimus, ir tai, pasak H.Saarpuu, gali būti priežastis, kodėl konkuruojančioms bendrovėms yra sudaromos nelygios sąlygos.
Pasak UAB „Tibus“ direktoriaus Martino Lantso, Lietuvos miestų autobusų stotyse bendrovės veiklai sudaromos pačios įvairiausios kliūtys.
„Jau daugiau nei metus vežame keleivius maršrutu Klaipėda-Ryga, tačiau iki šiol Klaipėdos autobusų stotyje neparduodami bilietai į mūsų reisus. Ne kartą kreipėmės į Klaipėdos autobusų parką šiuo klausimu, tačiau atsakymo taip ir nesulaukėme“, - sakė M.Lantsas.
Pasak jo, panaši situacija susiklostė ir Vilniaus autobusų stotyje, kur keleiviams yra suteikiama neteisinga ar melaginga informacija apie UAB „Tibus“ reisus į Rygą bei Taliną.
„Eurolines Baltic“ atstovai neatmeta galimybės, kad teisminis procesas prieš Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių autobusų stotis valdančias įmones bus tik pirmasis žingsnis.
„Svarstome galimybę dėl situacijos keleivių pervežimo autobusais versle kreiptis į Konkurencijos tarnybą. Panaši situacija prieš keletą metų buvo susiklosčiusi ir Latvijoje, kur valstybės institucijoms ėmusis veiksmų padėtis šioje rinkoje kardinaliai pasikeitė“, - sako H.Saarpuu.
Bendrovė „Tibus“, priklausanti „Eurolines Baltic“, buvo įsteigta 1995 metais. Šiuo metu ji veža keleivius autobusais 4 maršrutais: Vilnius-Ryga (5 kartus per dieną), Vilnius-Talinas (kartą per dieną), Klaipėda-Ryga (2 kartus per dieną) ir Vilnius-Varšuva (4 kartus per savaitę).
Per pirmąjį 2009 m. pusmetį šiais maršrutais UAB „Tibus“ pervežė daugiau nei 39 tūkst. keleivių. 2008 metais buvo pervežta daugiau nei 44 tūkst. keleivių. Bendrovės pajamos iš bilietų pardavimo per 6 pirmuosius 2009 metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, išaugo 35 proc.