Palyginti su birželio mėn., gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas bei galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. Šiek tiek optimistiškiau buvo vertinamas bedarbių skaičiaus kitimas: daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus mažėjimą.
Liepos mėn. 4 proc. gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 58 – kad pablogėjo, o 38 proc. gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (birželio mėn. – atitinkamai 4, 60 ir 36 proc.). Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėn., 9 proc. gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 49 – pablogėjimo (birželio mėn. – atitinkamai 9 ir 42 proc.). 37 proc. gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 89 proc. gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 1 proc. – kad pagerėjo. Liepos mėn. 13 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 58 proc. prognozavo pablogėjimą, 25 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (birželio mėn. – atitinkamai 14, 55 ir 27 proc.).
Liepos mėn., kaip ir birželio mėn., 88 proc. gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėn., tačiau liepos mėn., 2 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, manančių, kad bedarbių truputį sumažės.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime birželio mėn. nežymiai skyrėsi: mieste jis buvo minus 44, kaime – minus 42. Palyginti su birželio mėn., mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4, kaime padidėjo 2 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą mieste lėmė blogesnis namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvų vertinimas, padaugėjo gyventojų, nesitikinčių bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. Kaimo gyventojai optimistiškiau vertino bedarbių skaičiaus pokyčius per artimiausius 12 mėn., didesnė jų dalis tikėjosi per artimiausius 12 mėn. bent kiek sutaupyti.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 19 procentinių punktų. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis išaugo daugiau nei 2 kartus, iš jų prognozuojančių spartų bedarbių skaičiaus augimą – nuo 4 iki 48 procentų.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui įtakos turėjo ir pesimistiškesnės nei prieš metus namų ūkio finansinės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn. pablogės, dalis padidėjo nuo 35 iki 49 procentų. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas bei galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
Pranešimo priede pateikiami vartotojų pasitikėjimo rodiklio ir jo sudėtinių dalių (atsakymų į klausimus, naudojamus šiam rodikliui skaičiuoti) pokyčiai. ES šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje. Europos Komisijos liepos mėn. pranešimas spaudai bus paskelbtas 2009 m. liepos 30 d. 12 val.
Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.