Pasirodo, visa tai – tik įžeistos ambicijos. Ministerijos vadovai supyko, kad apie kauniečių sutartį su bendrove „airBaltic“ jie sužinojo tiktai pasirašius dokumentą.
Tačiau susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako svarstymai, kad Kauno oro uostas jau netrukus gali būti visai uždarytas, sukėlė didelę jame dirbančių verslininkų bei miesto valdžios pasipiktinimo bangą.
Vadovas trauko pečiais
„Keista, kad akcentuojamas būtent toks Lietuvos oro uostų plėtros scenarijus“, – kalbėjo Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.
Jis pripažino, kad šalyje aviacijos verslo būklė po bendrovės „flyLAL“ bankroto – sudėtinga, o turimų pajėgumų dabartinėmis sąlygomis yra per daug.
Kita vertus, Kauno oro uostas nėra konkurentas sostinei, mat kauniečiai daugiausia dėmesio skiria kroviniams ir ryšiams su pigių skrydžių bendrovėmis.
„Svarstymai apie oro uosto uždarymą kenkia deryboms su skrydžių bendrovėmis, norinčiomis atidaryti naujus maršrutus į Kauną“, – tikino A.Šliupas.
Nuplauktų investicijos
Šių metų liepos mėnesį Kauno oro uoste aptarnautų keleivių skaičius turėtų būti maždaug 15 procentų didesnis nei tuo pačiu metu pernai.
A.Šliupo nuomone, uždaryti Kauno oro uostą būtų nelogiška vien todėl, kad pastaraisiais metais jo plėtrai išleista milžiniška pinigų suma. Be to, bendrovė „Aurela Group“ jau projektuoja 34,5 milijono litų vertės orlaivių techninės priežiūros centrą.
Nenori išsikraustyti
„Krovinių oro uoste šiais metais beveik neliko, tačiau skubias siuntas gabenančios bendrovės vėl didina apyvartą“, – pasakojo A.Šliupas.
Šiuos jo žodžius patvirtino vienos didžiausių pasaulyje skubių siuntų gabenimo bendrovės UPS įgaliotojo atstovo Lietuvoje bendrovės „Skubios siuntos“ vadovas Vladas Lašas.
Jo nuomone, labai palankioje geografinėje padėtyje esančio oro uosto uždarymas būtų visiškai nelogiškas.
UPS samdyti lėktuvai Kauno oro uoste kiekvieną dieną 4 kartus leidžiasi ir kyla. UPS šį oro uostą veiklai Lietuvoje pasirinko dar 1996 metais. Naujiena nuskambėjo būtent tuo metu, kai UPS atstovai svarsto naujų investicijų planus.
Prieš kelerius metus UPS pavyzdžiu pasekė kita skubių siuntų gabenimo bendrovė TNT, kuri krovinius taip pat skraidina iš Kauno.
Siekia vieningo valdymo
„Galimybė uždaryti Kauno oro uostą nesvarstoma“, – vakar pasirodžiusią informaciją jau paneiginėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Kodėl tuomet tokią versiją pateikė viceministras R.Vaštakas? E.Masiulio nuomone, jo pavaldinys minėjo ir daugiau Lietuvos oro uostų plėtros studijos, kurią dar šį pavasarį parengė bendrovių „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ bei „Ramboll“ specialistai, scenarijų.
Ministras norėtų, jog oro uostų valdymas būtų labiau centralizuotas, mat apie Kauno oro uosto sutartį su bendrove „airBaltic“ dėl skrydžių Ryga-Kaunas jis sužinojo tik ją pasirašius.
„Tokia sutartis prieštarauja mūsų strategijai atidaryti kuo daugiau tiesioginių reisų į Vakarų Europos oro uostus“, – tvirtino E.Masiulis.
Latvijos bendrovė „airBaltic“ nutraukė didžiąją dalį tiesioginių reisų iš Vilniaus.
Tačiau Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose surinkti keleiviai skraidinami per Rygą.
* * *
Numatė penkis scenarijus
Specialistai Susisiekimo ministerijai pasiūlė keletą Lietuvos oro uostų optimizavimo variantų:
* pagrindiniu palikti Vilniaus oro uostą, o Kauno oro uostą uždaryti;
* pagrindiniu palikti Kauno oro uostą, o Vilniaus oro uostą uždaryti;
* Vilniaus ir Kauno oro uostus plėtoti kaip vieną kompleksą, paskirstant keleivius ir krovinius;
* tarp Vilniaus ir Kauno statyti naują oro uostą, o Kauno oro uostą vėliau uždaryti;
* Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus plėtoti bei valdyti atskirai.