Grūdų kainų girnose pelnų nesitikima (video)

Įprastą grūdų prekybos ritmą labai trikdo pasaulio finansų krizės rezultatas – apyvartinių pinigų trūkumas. Jis kankina ne tik daugelį supirkėjų bei perdirbėjų, bet ir javų augintojus, kuriems reikia ne tik parduoti šiųmetį derlių, bet ir rudenį padėti pagrindą kitiems metams.   Videonaujienose žiūrėkite reportažą.

Apie tai kalbėta tradiciškai kasmet prieš javapjūtę rengiamame Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos (LGPA) tarybos posėdyje, kuriame taip pat dalyvavo Grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos pirmininkas, ūkininkas Romas Majauskas, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, kiti Žemės ūkio ministerijos pareigūnai.

Šiemet, kaip ir pernai, Lietuvoje tikimasi apie 3 mln. t bendro grūdų derliaus. Grubiai skaičiuojant, apie pusė javų suvartojama vidaus rinkos poreikiams ir tiek pat tenka eksportuoti į kitas valstybes. Visiems aišku, kad supirkimo kainos labiausiai priklauso nuo pasaulio rinkos. „Jeigu atsirastų toks pranašas, kuris įspėtų būsimas grūdų kainas, jis taptų turtingiausiu žmogumi. Nė vienas mūsų to padaryti negalime“, - pradėdamas posėdį sakė LGPA prezidentas Tautvydas Barštys.

Ir pabrėžė, kad šiemet grūdų rinkoje problemų daug, o svarbiausios jų – dėl pasaulio finansų krizės visas sritis ištikęs apyvartinių lėšų stygius. Bankai itin riboja paskolas tiek įmonėms, tiek ūkininkams. Todėl sunku pasakyti, kokiais tempais perdirbėjai pirks žaliavą, t. y. grūdus savo gamybai ir kaip sugebės atsiskaitinėti su augintojais.

Kai kurios stambios šalies grūdų perdirbimo įmonės, skyrusios daug lėšų investicijoms, dar turi skolų žemdirbiams už pernykštį derlių. Finansų požiūriu kur kas tvirčiau jaučiasi čia veikiančios užsienio kapitalo grūdų prekybos bendrovės, turinčios užnugarį svetur.

Kalbėdamas apie maistinių grūdų rinkos situaciją pasaulyje, Europoje ir mūsų šalyje, UAB „Malsena plius“ generalinis direktorius Gintautas Migonis minėjo, jog didelės įtakos grūdų kainoms biržose turi pasaulyje veikiantys finansiniai fondai, tarp jų ir spekuliaciniai. Pastarieji, kaip kalbama, praėjusiais metais buvo įnešę nemažai sumaišties.

JAV valdžia ėmėsi bandymų finansinius spekuliacinius fondus kiek suvaldyti, kad tokiu būdu būtų galima stabilizuoti maisto produktų kainas, tačiau šios pastangos, galima sakyti, bergždžios. Vis dėlto viliamasi, kad šį sezoną pasaulio spekuliantai nebus tokie aktyvūs, ir grūdų kainos biržose kas savaitę stipriai nešokinės.

Bendras šių metų javų derlius pasaulyje, pasak LGPA atstovų, turėtų būti panašus kaip pernai, gal kiek mažesnis. Pernai maistinių grūdų pereinamasis likutis buvo labai didelis. Todėl, nors dabar atsargos kiek sumažėjo, jos vis tiek išliko pakankamo lygio. „Visa tai įvertinus, tendencijų kainų didėjimui nesimato“, - sakė G. Migonis.

Jo teigimu, antros klasės kviečiai pasaulyje gali kainuoti 380-420 Lt/t. Tačiau kainas žemyn gali koreguoti minėtoji problema dėl pinigų pirkimams trūkumo. Pašarinių kviečių bei kitų pašarinių javų rinkoje – tokios pat nuotaikos. Kainų kilimo, rodos, irgi nelaukiama. Manoma, kad pašariniai grūdai kainuos apie 300 Lt/t.

Pernai per javapjūtę šie skaičiai būtų atrodę tiesiog juokingi, nes už kviečius buvo mokama apie 700 Lt/t. O užpernai supirkėjai nepagailėdavo ir 900 Lt/t.

Perdirbėjai sutinka su nuomone, kad žemos grūdų supirkimo kainos jiems palankios. Kita vertus, tai neigiamai atsilieps žemdirbių biudžetui. Kaip sakė LGAA vadovas R. Majauskas, grūdų augintojai kankinami abejonių dėl ateities. Kad ir kaip skaičiuotume, kad ir koks geras derlingumas iš hektaro būtų, esant dabartinėms kainoms, pašariniai javai tikrai bus nuostolingi, maistiniai kviečiai taip pat tikriausiai neduos pliuso.

Grūdų auginimo savikainai lemiamos įtakos turėjo „kosminės“ pernykštės trąšų kainos. Todėl žemdirbiai nesitiki, kad joms įdėtos lėšos sugrįš. Kol javai laukuose, dar neaiški ir galutinė grūdų kokybė, kuri taip pat turės įtakos pajamų lygiui.

Pasak R. Majausko, dėl to, kad šiųmetis derlius neduos lauktų pajamų, dėl neaiškaus supirkimo tempo, juolab atsiskaitymo už grūdus, taip pat ir dėl to, kad sudėtinga iš bankų gauti paskolų apyvartinėms lėšoms, visiškai neaišku, kaip praeis rudeninė sėja, koks bus padėtas pagrindas kitiems metams.

Kad ir kokios žemos grūdų kainos po javapjūtės būtų, dalį derliaus, pasak R. Majausko, ūkininkai vis tiek turės ilgai nelaukdami parduoti, nes atsiskaityti už trąšas, pesticidus bei kitas prekes spaudžia tiekėjai.

Savo atostogų metu LGPA posėdin atvykęs žemės ūkio ministras K. Starkevičius, vertindamas situaciją grūdų rinkoje, teigė, jog žemdirbiai turėtų suprasti, kad kainos yra tokios, kokios yra, todėl būtina prisitaikyti: didinti darbo našumą, mažinti savikainą. Be to, žemės ūkio ministras siūlė ieškoti įvairesnių perdirbimo galimybių, kad būtų eksportuojami ne grūdai, kaip pigi žaliava, bet didesnę pridėtinę vertę turintys jų produktai.

Kažkas iš posėdžio dalyvių metė repliką, kad vieną didžiausių pridėtinių verčių sukuria alkoholis, naminukė, kuri gaminama iš grūdų. Raginta, kad ministras labiau pasistengtų, jog šis verslas būtų legalizuotas.

K. Starkevičius ragino grūdų augintojus bei perdirbėjus aktyviau naudotis investicinėmis Kaimo plėtros programos (KPP) priemonėmis, taip pat tuoj pradėsiančiu veikti sukurtu Kaimo paramos tinklu. Esą tai padėtų sušvelninti pasaulio finansų krizės pasekmes, į šalies žemės ūkį, o kartu ir visą ekonomiką ateitų naujų pinigų, taigi atsirastų daugiau lėšų veiklai vystyti.

Kaip žinome, KPP investicinė parama skiriama ir grūdų saugykloms statyti bei įrengti. Jau nemažai ūkių bei įmonių šia parama pasinaudojo: naujų elevatorių bokštų šalyje išvystame vis daugiau. O kiek jų reikia? Į šį klausimą niekas negali atsakyti. Taip pat nėra tikslių skaičių, kiek dabar Lietuvoje turime grūdų talpyklų. Rodos, jų jau nemažai, bet vis dar statomos naujos. Todėl kyla klausimas, ar racionalu ir toliau tai daryti?

„Valdžia šalyje keičiasi, ateina tai kairieji, tai dešinieji, ir vėl viskas pradedama iš naujo. Ilgalaikės žemės ūkio sektoriaus politikos nebuvimas veda chaotiškumo link. Prisiminkime, kaip pasinaudojus SAPARD parama buvo atlikta daug investicijų, pristatyta skerdyklų, ir kaip vėliau daug mėsos perdirbėjų bankrutavo. Ar tokia pat ateitis nelaukia grūdų ūkio, jei nekontroliuosime KPP teikiamų investicijų į šią sritį“, - valdžios vyrų klausė T. Barštys.

Šiuolaikinių grūdų sandėlių, kaip žinome, neturi daugelis smulkių ūkių, kurie derlių dažniausiai parduota tiesiog nuo kombaino. Mažieji ūkininkai neturi tiek lėšų, kad galėtų naujus sandėlius pasistatyti. Šia jų padėtimi naudojasi grūdų pirkėjai, kurie javapjūtės metu siūlo mažiausias kainas. R. Majauskas prašė supirkėjų atsižvelgti į sunkią šių metų žemdirbių padėtį ir jų „labai neskriausti“, dirbtinai „nemušti“ kainų.

Aptartos ir neseniai priimtos „Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją“ įstatymo naujovės, pagal kurias griežtinama kontrolė už šio įstatymo pažeidimus, taip pat nustatomi nauji atsiskaitymo terminai. Minėto įstatymo pakeitimai turėtų įsigalioti nuo šių metų spalio 1 d. Žemdirbiai juos vertina teigiamai, tuo tarpu perdirbėjai kritikuoja, nes jiems atsiskaitymo sąlygos sudėtingėja. T. Barščio nuomone, valdžia neturėtų primesti reguliavimo, kaip turi būti atsiskaitoma tarp žemės ūkio produkcijos pardavėjų ir pirkėjų.

„Galbūt nustatyti atsiskaitymo terminai tinka greitos apyvartos produktams, tokiems kaip pienas ar daržovės. O grūdai yra žaliava. Iš jų dar reikia pagaminti produktą. Be to, pusė derliaus eksportuojama, o eksporto rinkoje greičiau kaip per 90 dienų apyvarta neapsisuka“, - apie grūdų perdirbėjų sunkumus atsiskaityti pagal naują tvarką aiškino T. Barštys. Grūdų supirkėjai prašė ŽŪM pareigūnų atsižvelgti į jų verslo specifiką ir rengiant poįstatyminius aktus padaryti išimčių.