Problemos Kuboje prasidėjo praėjusių metų vasarą, kuomet salą
nusiaubė trys uraganai. Be to, buvo sunaikinta maisto produktų ir
grūdų atsargų dalis. Kiek reikės lėšų salai atstatyti nežinoma,
tačiau Kubos vadovas Raulis Castro teigia, kad
valdžiai pavyko atstatyti ar suremontuoti 43 proc. iš 260 tūkst.
uraganų apgadintų namų.
Kubai ypač pakenkė ir pasaulio ekonominė krizė. Kreipdamasis į
tautą R.Castro pareiškė, kad kubiečiai turi dirbti daugiau, nes
dėl savo sunkumų gali kaltinti tik save.
Vidutinis atlyginimas Kuboje šiuo metu neviršija 20 JAV dolerių.
Šią vasarą Kubos valdžia ėmėsi energijos taupymo priemonių,
kurios daugiausia taikomos valstybinėms įmonėms ir gamykloms. Darbo
diena kai kuriose valstybinėse institucijose sutrumpina dvejomis
valandomis. Kai kuriose institucijoje tarnautojai dirba ne daugiau
dviejų dienų per savaitę. Be to, daugelyje kontorų darbuotojams
nebetiekiami pigūs pietūs. Daugelyje bankų ir parduotuvių neveikia
kondicionieriai.
Bendrovės „Sherritt International Cooperation“, stambiausios
Kubos energetinės partnerės, duomenimis, nikelio - pagrindinės
Kubos eksporto prekės - kaina nuo praėjusių metų smuko daugiau nei
50 proc.
Tuo tarpu naftos gavybos apimtys šalyje sumažėjo 19 proc., nes
„Sherritt International Cooperation“ sustabdė gavybos darbus po to,
kai Kubos valdžia ėmė vėluoti atsiskaityti su kompanija. Dėl to
šalyje imta taupyti energija.
Sklinda gandų, kad Kuba užsienyje perparduoda venesuelietišką
naftą. Taip pat Kuba darė su gaunama pigia nafta iš Tarybų Sąjungos.