Todėl dabar 70 metų amerikietis yra skaitomas vienu geriausių krizės įveikimo ekspertų. Vienas iš Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos steigėjų, jos didžiausias privatus akcininkas bei LEZ'o valdybos narys dr.P.J.Everaertas Lietuvą pažįsta jau 15 metų.
Per tą laiką jis mūsų šalyje lankėsi daugiau nei 50 kartų ir gerai žino Lietuvos ekonominę situaciją.Ne vieną pasaulio ekonominę krizę išgyvenęs profesorius teigia, kad tokie sunkmečiai yra neišvengiami visoms valstybėms. Svarbu jiems būti tinkamai pasiruošus ir iš anksto turėti išėjimo iš krizės planą.
- Kodėl Baltijos ekonomikos tigru vadintą Lietuvą krizė pasiekė taip greitai? - "Lietuvos rytas" paklausė P.J.Everaerto.
- Bėda yra ta, kad sunkmetį Lietuvoje lėmė išorės ekonominiai veiksniai, kuriems jūsų valstybė jokios įtakos padaryti negali. Pasaulyje iki neregėtų aukštumų pakilo benzino kainos, kurios kėlė produktų kainas.
Lietuvos finansinė sistema tapo priklausoma nuo Švedijos bankų, kurių patirti sunkumai iš karto atsiliepė jūsų šalies ekonominei situacijai. Valstybės ekonomikos kūne staiga ėmė stigti kraujo - kreditų. Lietuvai smogė emigracijos banga, kuri į užsienį išvežė darbo jėgą ir potencialius mokesčių mokėtojus.Tokių įvykių mažai šaliai yra per daug. Kai viskas susidėjo į vieną krūvą, krizė smogė labai staigiai ir skaudžiai.
Jūsų šalis nesugebėjo atsilaikyti išorės veiksniams ir nebuvo jiems pasiruošusi, nors signalus turėjo jausti dar tuomet, kai JAV jau krėtė nekilnojamojo turto ir paskolų krizė.
- Kada Lietuvos ekonomika pradės justi atsigavimo ženklus?
- Galima spėti, kad pirmuosius ekonomikos atsigavimo ženklus pajusite jau kitais metais ir šis lėtas procesas truks dar dvejus metus.Tačiau krizė Lietuvoje dugno toli gražu dar nepasiekė. Prasideda masinis mažų ir vidutinių įmonių bankrotas, kai tuo tarpu jos turi būti bet kurios valstybės ekonomikos stuburas. Nuo kitų metų nebeliks Ignalinos atominės elektrinės ir valstybė turėtų pajusti energetikos badą.
Tuomet galima nauja krizės banga, kurios padarinius prognozuoti yra gana sunku. Vyriausybei yra svarbu suprasti, kad krizės padarinius teks likviduoti einant žingsnis po žingsnio. Šalies premjeras turi nustatyti problemas, jų prioritetus ir nuosekliai vykdyti problemų šalinimo planą.
Daug kas priklausys, kaip Lietuva įveiks energetikos stygių, kaip greitai energetikos tiltais susijungs su Švedija ir Lenkija, ar bus statoma nauja atominė elektrinė?
- Naujoji Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė išreiškė nuomonę, kad Lietuvai atominės elektrinės nereiktų, o pakaktų investuoti į alternatyvios energijos gamybą.
- Manau, kad tai svajonė. Be jokios abejonės mums reikia dalies žalios energijos, kad aplinka būtų švaresnė. Tačiau Lietuvai iš vėjo, saulės,ar biodujų greitai nepavyktų išgauti tiek energijos, kiek šaliai reikia.Uždarius atominę elektrinę Lietuvai reikės priimti tokį sprendimą, kad šalis dar 50 metų nesusidurtų su energijos trūkumu.Mane labiausiai stebina tai, kad apie elektrinės uždarymą buvo žinoma jau prieš keletą metų.
Tačiau nei tuomet, nei dabar, kai iki uždarymo liko vos 5 mėnesiai, jūs vis dar neturi jokio aiškaus sprendimo.
- Kokią matote išeitį?
- Lietuva neturi pasirinkimo ir pasibaigus šiems metams energijos teks prašyti Rusijoje. Jei to norima išvengti, lieka taupyti vartojamą energiją. Aš esu keleto šioje srityje dirbančių kompanijų valdybų narys. Savo pažinčių dėka galiu į Lietuvą atvesti investuotojus. Dabar ieškome galimybės namų ūkiuose sutaupyti apie 20 procentų naudojamos energijos.
Tai didžiulis šalies energetikos rezervas. Bet tam reikalinga valstybės pritarimas. Artimiausiu metu šiais klausimais kalbėsiuos su Lietuvos energetikos ministru.
Aš visada esu pasiryžę padėti Lietuvai, kurioje dirbu ir turiu savo verslą.
- Kiek išėjimas iš krizės priklauso nuo bankų?
Šalies ūkio ir finansų sritis priklauso nuo kreditavimo sąlygų. Bankai verslui neteiks kreditų - tuomet nebus jokios verslo plėtros. Tačiau kreditai atsiranda tada, kai bankai pasitiki kitais bankais.
Jeigu jie gali skolinti vienas kitam, tuomet ims skolinti ir klientams. Būtini palankūs verslo įstatymai, kurie skatintų bankų pasitikėjimą ir protingą jų kontrolę. G20 susitikime tų valstybių vadovai tariasi dėl finansinių instrumentų sukūrimų. Šios taisyklės dar yra tik kuriamos. Lietuvos galimybės įtakoti šį procesą yra gana menkos.
Tačiau būdama ES nare, jūsų šalies atstovai turi aktyviau dirbti Briuselyje, kad bankų veiklą reglamentuojantys įstatymai būtų palankesni Lietuvai.
- Lietuva biudžeto stabilumą bando pasiekti didindama mokesčius. Ar tai teisingas kelias?
- Visada išlieka mąstymo skirtumai. Vieni laukia pajamų didėjimo pakėlus mokesčiams, kiti mažindami mokesčius skatina verslo plėtrą, kuri didina biudžeto pajamas. Aš labiau pritariu pastarajai teorijai. Apie mokesčių didinimą Jungtinėse Amerikos Valstijose prakalbo ir prezidentas Barackas Obama, kuris čia pat pasakė, kad situacijos verslui nepablogins.
Mokesčių didinimas kuriam laikui gali būti neišvengiamas, tačiau atsiradus galimybei nevalia užmiršti juos sumažinti, duodant verslui deguonies.
- Ką patartumėte su finansiniais sunkumais susidūrusioms įmonėms?
- Krizės metu yra būtina išlikti, išsilaikyti. Pagrindinė priemonė tam tikslui pasiekti - negailestinga restruktūrizacija. Būtina atleisti šimtą žmonių, kad išgyventų tūkstantis. Jei 50 darbuotojų gali pagaminti tiek pat kiek ir dirbantis šimtas žmonių, pusę kolektyvo reikia atleisti. Neišvengiamai reikia apriboti išlaidas.
Dabar svarbus yra ir giminingų įmonių bendradarbiavimas. Jei trys kompanijos konkuruoja toje pačioje rinkoje, kurioje sunkmečiu darbo pakanka tik vienai, joms būtina susijungti, kad atsilaikytų prieš išorės konkurenciją ir išlaikytų rinką savo rankose.
***
Dr. Pierras Jeanas Everaetas yra įvairių Europos, JAV ir Pietų Amerikosuniversitetų vizituojantis profesorius, moka 12 kalbų.Jis vadovavo daugeliui stambių užsienio kompanijų.
Pastaruosius dešimtmečius jis buvo pasaulio elektronikos giganto "Philips Electronics" vykdantysis viceprezidentas ir "Philips USA" valdybos pirmininkas (1992 -- 1996).
1999 - 2000 metais užėmė BAAN (programinės įrangos gamintojas)vykdančiojo direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas.
Nuo 2001 metų iki praėjusių metų lapkričio mėnesio dr.P.J.Everaert'as tapo alaus gamybos kompanijos "InBev SA" (Belgija) valdybos pirmininku. Jis inicijavo ir įgyvendino kompanijos reformą, kuri jai leido įsitvirtinti tarp trijų didžiausių pasaulinės alaus trinkos lyderių.