Pajutęs, kad jau metas apsigyventi atskirai nuo tėvų, 24 metų telekomunikacijų specialistas M.Pauža iš pradžių svarstė dvi galimybes: dairytis buto viename sostinės daugiabučių arba, perplanavus trijų aukštų tėvų namą Vilniaus pakraštyje į dvibutį, ten kurti savo būstą būsimai šeimai.
Trečią variantą pasiūlė architektas Linas Janėnas. Taip dešimties arų sklype išdygo vieno aukšto nedidelis namas.
„Prieš porą trejetą metų įpirkti butą ar sklypą Vilniuje nemačiau galimybių, o Balsių rajonas, kur gyvename, - apsuptas gamtos, netoli yra ežeras, gera vieta gyventi ir auginti vaikus“, - dėstė naujakurys.
Jis neabejoja, kad gyventi atskiruose namuose, kad ir viename kieme, - geriau nei kelioms kartoms suktis tame pačiame būste.
Posakis, kad dėl gerų santykių antrąją pusę reikėtų laikyti toliau nuo tėvų, vilniečio nuomone, ne iš piršto laužtas.
Virtuvę ir svetainę jungia baras
Nors abu namus juosia ta pati tvora, tėvų ir sūnaus namus vieną nuo kito atskiria suvešėjusios vyšnios.
Į vidų patenkame per terasą. Prieš akis - prieškambaris, kur vėliau bus sumontuota drabužių spinta, kairėje - su virtuve sujungta svetainė ir durys į vonios kambarį, dešinėje - miegamasis.
Šeimininkas kviečia pasivaišinti. Ant stalo - dubuo ką tik priskintų vyšnių.
„Norėjau, kad svetainės ir virtuvės erdves jungtų baras. Man patinka, kad maistą ruošiantis žmogus gali šnekučiuotis su esančiais svetainėje.
Kol kas virtuvėje praleidžiu mažai laiko, bet galvoju apie ateitį. Mėgstu gaminti, bet reikia antro žmogaus, su kuriuo galėčiau šiuo pomėgiu dalytis.
Norėčiau, kad ir būsimai mano žmonai virtuvėje suktis nebūtų kančia“, - šyptelėjo namo šeimininkas.
Valgio ruošimas teiks malonumą
Architektas L.Janėnas įsitikinęs, kad dar daugiau malonumo ruošiant valgį suteiks pro siaurą pailgą langą virš stalviršio patenkanti šviesa.
Pagal specialiai sukurtą projektą virtuvės baldus sumeistravo lietuviai baldžiai. Į juos jau įmontuota buitinė technika.
M.Paužai teko pavargti tik ieškant aptakių formų gartraukio, kuris įsilietų į kambario erdvę.
Svetainės akcentas - lenkta sienelė, kurioje įmontuotas židinys, palikta niša malkoms. Kitoje pusėje - niša televizoriui ir knygų lentynos.
Tiko lova iš tėvų namų
33 kvadratinių metrų svetainės erdvė padidėja naujakuriui atvėrus stiklinę pertvarą į terasą. Ji pasiekiama ir iš miegamojo.
„Kai ryte pabudęs paprašysiu žmonos, kad palepintų mane vyšniomis, ji negalės atsisakyti - juk uogos tiesiog ranka pasiekiamos“, - pokštavo M.Pauža.
Pro didžiulius langus galima grožėtis ne tik žaluma, bet ir saulėtekiu ar žvaigždėmis giedrą naktį.
Naujos lovos vilniečiui nereikėjo - puikiai tiko jau kelerius metus stovėjusi tėvų namuose.
16 kvadratinių metrų miegamajame palikta drabužių spintai, rašomajam stalui ir kosmetikos staleliui, prie kurio ateityje galės gražintis jo antroji pusė.
Miegamajame architektas numatė ir nedidelę erdvę būsimam naujagimiui.
Namas tarsi susiurbia šviesą
Apie gausėsiančią šeimą pagalvota ir rengiant vonios kambarį. Ten sumontuota ir dušo kabina, ir vonia, kur bus patogu maudyti mažylį.
„Šviesa į vonios kambarį patenka per langą viršuje. Ne tik čia, bet ir visame name stengiausi sugauti kiekvieną šviesos pliūptelėjimą.
Namas tarsi susiurbia šviesą iš visų pusių ir čia gyvenančiam žmogui dovanoja ypatingą būties džiaugsmą“, - kalbėjo architektas.
Šildosi saulės energija
Nedideliame M.Paužos name įrengtas orinis šilumos siurblys. Toks šildymo būdas itin populiarus Skandinavijoje ir Vakarų Europoje.
Patalpos ir vanduo šildomi naudojant saulės energiją, esančią lauko ore.
Namo šeimininkas iš pradžių svarstė galimybę rinktis požeminį šilumos siurblį, tačiau būtų tekę kasinėti jau apželdintą kiemą.
Įrengti šildymo lauko oru sistemą vilniečiui kainavo apie 40 tūkst. litų, tačiau vyras neabejoja, kad investicija yra prasminga ir ilgainiui atsipirks.
Ketina susikeisti namais
„Kažkas apskaičiavo, jog norint, kad tauta išsilaikytų, kiekviena šeima turėtų statistiškai susilaukti po 2,3 vaiko. Teks užauginti tris“, - dėstė M.Pauža.
Pagausėjus šeimai, nedidelį namą galima plėsti ir pristatyti vieną ar du kambarius. Apie tai architektas galvojo dar braižydamas pirminį projektą.
„Žaviuosi jaunais ir naujoviškai mąstančiais žmonėmis, kurie savo namais nesiekia pademonstruoti, kas yra ir kiek uždirba.
Užuot troškę sunkiai suvaldomų plotų, jie tikrąja to žodžio prasme įsikuria ant žemės, paprastame, nesunkiai prižiūrimame, kartu visus poreikius tenkinančiame būste.
Trijų aukštų namo su rūsiu, kuriame keliolika metų gyveno su tėvais, M.Pauža kartais nepajėgdavo sutvarkyti net per visą dieną.
Naujajame name, kuriame gyvena nuo pavasario, jis apsisuka per tris valandas.
„Ir kitiems patarčiau susikurti tokus namus, kuriems reikėtų kuo mažiau priežiūros. Name reikia gyventi, o ne jam tarnauti“, - įsitikinęs pašnekovas.
M.Pauža su tėvais apsvarstė ir galimybę ateityje susikeisti namais. Galbūt didžiulį namą, kuriame gyvena, sūnaus šeimai vieną dieną užleis tėvai, o patys persikraustys į greta stovintį nedidelį namą.
Statytojai taip pat keičia stilių
* Kad nekilnojamojo turto rinkoje siaučia nauji vėjai, akivaizdu peržvelgus statybos bendrovių pasiūlymus. Statytojai siūlo patogius, vos 70 kvadratinių metrų ploto gyvenamuosius namus. O neseniai populiariausi buvo dvigubai didesni, 150 kvadratinių metrų ploto namai.
* 76,5 kv. m namas: svetainė, virtuvė, du miegamieji, sandėliukas, koridorius, vonios kambarys, pavėsinė automobiliui. Nors galimybę įsikurti gyvenamųjų namų kvartale Pavilnyje bendrovė „Innovation Computer Group“ pradėjo siūlyti tik prieš mėnesį, o pirmieji namai išdygs greičiausiai po pusmečio, susidomėjimą tikina jau pajutusi. Didžiausiais - 150 kvadratinių metrų ploto - namais domisi vos dešimtadalis skambinusiųjų. Mažiausiais - 76,5 kvadratinio metro ploto - apie 40 proc. besidairančiųjų naujo būsto. Maži namai įdomūs ne tik jaunoms šeimoms, bet ir taupantiems vidutinio amžiaus žmonėms, pensininkams.
* 75 kv. m namas: valgomasis su virtuve, svetainė, du miegamieji, prieškambaris, pagalbinė patalpa, terasa, sandėliukas. Tai - mažiausi namai, kuriuos statybos bendrovė „Skala“ siūlo įsigyti rytinėje Vilniaus dalyje statomame Kalnėnų individualių gyvenamųjų namų kvartale. „Jau dvejus trejus metus žmonės labiau domisi mažesniais namais. Jie sudaro apie 10 procentų visų mūsų statomų objektų. Mažiausi, kokius suprojektavome ir pastatėme, - 75 kv. metrų. Tokie namai kainuoja apie 300 tūkst. litų, tad labiausiai domina jaunas šeimas, negalinčias įpirkti brangesnių“, - pasakojo bendrovės investicijų direktorius Ruslanas Bužinskas.
* 70 kv. m rąstinis namas: svetainė, miegamasis, vaikų kambarys, vonia, katilinė, virtuvė, prieškambaris. Tokį namą siūlančios įsigyti Klaipėdos nekilnojamojo turto bendrovės „Baltus“ direktorė Jolanta Tarasevičienė teigė, kad pastaraisiais metais žmonės mažesnių namų dairosi ne tik dėl mažesnių išlaikymo sąnaudų. Nebėra tradicijos viename būste gyventi kelioms kartoms, kai statant namą galvojama, kad jame vėliau greta tėvų įsikurs vaikai su savo atžalomis. Dėl to nebepaklausūs dideli namai. Pirkėjus senos statybos namas galėtų sudominti nebent perprojektuotas į kelis butus. „Ateitį turi tik mažesni namai. Mažų namų paklausa išaugo ir dėl to, kad tapo populiaru kraustytis į sodus. Dėl statybos apribojimų sodų bendrijose statomi namai iki 80 kvadratinių metrų“, - sakė J.Tarasevičienė. Prieš kelerius metus įtariai žiūrėję į rąstinius nedidelius namus, dabar klaipėdiečiai jais labai domisi. Paprastai pastatyti tokį namą uostamiestyje atsieina apie 100-150 tūkst. litų.