Lietuvos banko parengtoje šalies ekonominės raidos prognozėje
teigiama, kad neatmestina ir prielaida, jog tikrasis Lietuvos
ekonomikos aktyvumas yra didesnis dėl šešėlinės ekonomikos augimo,
bet kiekybiškai tai įvertinti šiuo metu sudėtinga. Be to, šių metų
rudenį, kaip ir kasmet, Statistikos departamentas peržiūrės
pastarųjų metų duomenis, dėl to galimi reikšmingi BVP rodiklio
pokyčiai.
Duomenų dinamika leidžia tikėtis mažesnio patikslinto 2008 m.
BVP, taigi ir mažesnio nei šiuo metu skelbiama BVP kritimo ir
optimistiškesnių ekonominių rodiklių prognozių.
Šalies ekonomikos nuosmukis, susijęs su stipriais užsienio ir
vidaus paklausos pokyčiais, labai padidino ūkio raidos perspektyvų
neapibrėžtumą. Prognozių tikslumą mažina tiek pastaraisiais
ketvirčiais nuolat blogėjusios Lietuvos užsienio prekybos partnerių
ekonominės prognozės, tiek ir naujausi statistikos duomenys.
Pavyzdžiui, pastaruoju metu itin išaugo atsargų pasikeitimai:
2009 m. pirmąjį ketvirtį atsargų pokyčiai sudarė 12,7 proc.
nominaliojo BVP (palyginimui, 2005-2008 m. - vidutiniškai apie 3
proc.). Kadangi ši BVP dedamoji iš dalies apima statistinį
neatitikimą tarp BVP, įvertinto gamybos ir išlaidų metodais, jos
padidėjimas lemia kur kas didesnį neapibrėžtumą prognozuojant BVP
ir kitus makroekonominius rodiklius.
Palyginti su gegužės mėnesiu, numatoma, kad realiojo sektoriaus
rodiklių pokyčiai bus didesni nei prognozuota. Tačiau atsižvelgiant
į stiprų pirmojo pusmečio BVP kritimą tikimasi, kad antrąjį pusmetį
ekonomikos nuosmukis bus lėtesnis ir BVP šiais metais sumažės 19,3
procento.
Stabilizavimosi scenarijaus leidžia tikėtis ir optimistiškesnės
nuotaikos pasaulyje. Pastaruoju metu kylančios akcijų ir žaliavų
rinkos, geresnis nei prognozuota JAV antrojo ketvirčio BVP
rodiklis, teigiamos naujienos gamyboje ir nekilnojamojo turto
rinkoje rodo stipresnių ženklų, kad pasaulio ekonomika pradeda
atsigauti. Padidėjusi užsienio paklausa suaktyvintų Lietuvos
atvirąjį sektorių ir būtų svarbus veiksnys, skatinantis bendrą
šalies ūkio atsigavimą.
Šiuo metu prognozuojamas ekonomikos nuosmukis 2009 m.,
grąžinantis Lietuvos realųjį BVP į 2004-2005 m. lygį (4-5 metais),
yra istoriškai palyginamas. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys dėl
kredito krizės 1993 m. prarado 5-6 metų realiojo BVP prieaugį,
1998-aisiais Indonezijos ekonomika grįžo į prieš 4-5 metus buvusį
lygį, tais pačiais metais Rusijos BVP buvo mažiausias nuo
statistikos skaičiavimo pradžios (1987 m.).
Kitiems metams prognozuojamas tolesnis Lietuvos BVP mažėjimas
5,2 proc. susijęs su prastesnėmis vidaus paklausos tendencijomis,
kurias turėtų lemti tebemažėjantis darbo užmokestis ir išaugęs
nedarbo lygis.
Palyginti su gegužės mėn., kainų raidos vertinimai iš esmės
nekito - 2009 m. ir 2010 m. infliacija sudarys 3,9 ir minus 2 proc.
Nuo rugsėjo mėn. didinamo PVM tarifo poveikį infliacijai turėtų
kompensuoti elektros energijos ir gamtinių dujų atpigimas, akcizo
dyzeliniam kurui sumažinimas ir šiluminės energijos kainos pokyčiai
dėl pigesnių gamtinių dujų. Nuo 2010 m. numatomas elektros
energijos brangimas didins infliaciją, tačiau šią įtaką turėtų
nusverti bendros defliacinės nuotaikos, susijusios su stipriu ūkio
nuosmukiu ir mažėjančiu darbo užmokesčiu.
Kol kas neatmestinas ir alternatyvus scenarijus, numatantis
lėtesnį ekonominio aktyvumo stabilizavimąsi nei pagrindiniame
prognozių scenarijuje. Pagrindiniai rizikos veiksniai, galintys
lemti prastesnes prognozes, yra išliekantis tolesnės užsienio šalių
ekonominės raidos neapibrėžtumas, stipresnis privataus vartojimo ir
investicijų mažėjimas, taip pat didesnis nedarbo lygis. Remiantis
šiuo scenarijumi, BVP galėtų sumažėti iki 2 procentinių punktų
daugiau.
Stipresnį privačiojo vartojimo kritimą gali paskatinti
nepalankios darbo rinkos tendencijos ir paskolų srauto mažėjimas.
Greičiau nei numatoma augantis nedarbo lygis ir spartesnis darbo
užmokesčio kritimas lemtų didesnius gyventojų disponuojamųjų pajamų
pokyčius. Neigiamos įtakos namų ūkių išlaidoms turi ir pakitusios
būsto ir vartojamųjų paskolų srauto tendencijos.
Griežtesnės skolinimo sąlygos, vyraujantys lūkesčiai dėl
tolesnio nekilnojamojo turto kainų kritimo ir gerokai atsargesnis
ateities pajamų vertinimas prisidėjo prie mažėjančio namų ūkių
paskolų portfelio - šių metų pirmąjį pusmetį gyventojai daugiau
paskolų grąžino nei paėmė naujų. Ekonominiam aktyvumui
stabilizuojantis lėčiau, pesimistinės nuotaikos gali sumenkinti
paskolų paklausą ir paskatinti namų ūkius vartojimo išlaidas
apriboti labiau nei tikimasi.
Nepasitvirtinus spartaus išorės paklausos atsigavimo
prielaidai, galimas stipresnis investicijų nuosmukis negu numatyta
pagrindiniame prognozių scenarijuje. Šių metų pradžioje, vyraujant
dideliam ekonomikos raidos perspektyvų neapibrėžtumui, itin
sparčiai mažėjo investicijų į gamybos priemones. Užsitęsęs
atsigavimas pasaulio rinkose prisidėtų prie tolesnio šių
investicijų mažėjimo.
Investicijas taip pat riboja nepalankios skolinimosi sąlygos, o
mažėjanti pelningai dirbančių įmonių dalis rodo, kad sumenko įmonių
galimybės finansuoti investicijas savo lėšomis. Mažiau palanki
pasaulio ūkio raida savo ruožtu lemtų vėlesnį atsigavimą
tarptautinėse finansų rinkose ir leistų numatyti stipresnį nei šiuo
metu prognozuojama paskolų įmonėms srauto kritimą Lietuvoje.
Didesnis vidaus ir užsienio paklausos mažėjimas taip pat
pakeistų užsienio prekybos raidos vertinimą. Šiais metais importas
ir eksportas sumenktų labiau nei pagrindinio scenarijaus
prognozėse. Kitais metais šių rodiklių pokyčiai bus švelnesni -
eksporto didėjimą skatins vėliau prasidėjęs Lietuvos prekybos
partnerių atsigavimas, o importo nuosmukį sušvelnins po Ignalinos
AE uždarymo padidėsiantis importuojamų gamtinių dujų arba elektros
energijos mastas.