Molėtų rajone kaimo turizmo sodybos savininkai jaučiasi terorizuojami verslininkų (nuotraukos)

Mūsų žiniomis, UAB „Belvilis“ priklauso „Indeco“ bendrovei (beje, vienai iš bankrutavusio „Fly LAL“ akcininkei), kurios generalinis direktorius yra V.Barakauskas, ir kuriai dar priklauso „Būsto renovacijos agentūra“ bei bendrovė „Fima“.

Kadangi „Giedrita“ įsikūrusi prie pat ežero, o ir žemės sklypo paskirtis – namų valda, tai naujieji kaimynai ėmė primygtinai reikalauti, kad ponai Balynai savo turtą parduotų jiems. Buvo ne tik telefonu skambinama, bet prisistatė ir turto vertintojai. Bent jau taip sako Jonas, kuris kategoriškai atsisakęs paklusti verslininkų norams. Tuomet viskas ir prasidėjo.

Tais pačiais metais J.Balynas su žmona viešėjo pas dukrą, kai gavo žinią, kad užverstas jų šulinys. Tiksliau, vienintelis vandens šaltinis, iš kurio vanduo patekdavo ir į poilsinius namelius. Net keturis mėnesius nebuvo vandens, dėl ko sustojo verslas, patirta nemažai nuostolių. O buvo taip. Pasamdė UAB „Belvilis“ savininkai jauną vyrioką, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, net nenutuokdamas, įvykdė tą juodą darbą.

Žinoma, jis kaltę prisiėmė, tačiau sąžiningas „Giedritos“ savininkas, žinodamas, kas yra tikrieji kaltininkai, jam atleido ir byla teismo nepasiekė.

2006-ųjų rugpjūtį „Belvilio“ savininkai įsigijo žemės sklypą, per kurį ėjo servitutinis kelias, vedantis tiesiai į „Giedritą“. Ir ką jūs manot? Naujojo sklypo savininkai kreipiasi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, kad šį servitutą panaikintų.

Kadangi teismas sprendimo žaibo greičiu negalėjo priimti, jo ir nelaukta, o ant kelio įrengti vartai bei uždėti stendai su užrašais „Privati valda“, o tiksliau – „Norint pravažiuoti, skambinkite“ ir užrašyti keli telefono numeriai. Vadinasi, buvo pažeisti įstatymai, kurie leidžia servitutiniu keliu vaikščioti, važiuoti ar vesti gyvulius.

O atsitiko taip, kad į savo namus negalėjo patekti patys Balynai ir jų poilsiautojai. Privažiuoji prie namų, paskambini kam reikia ir paklausi ar galima į namus patekti.

Galiausiai 2008-ųjų sausį minėtas teismas paskelbia nuosprendį, kuriuo servitutinį kelią palieka. Tačiau tuo niekas nesibaigė, o tik prasidėjo. Nuosprendis buvo apskųstas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, kuris tų pačių metų lapkritį nuosprendžio nepakeitė. Tačiau kol vyko teismai kelias taip ir liko užtvertas. Ar tai ne įstatymų ir viešojo intereso pažeidimas?

Be to, tais pačiais 2006-aisiais „Giedritos“ kaimynai įsigijo dar vieną sklypą. J.Balynas, neturėdamas tiesioginio priėjimo prie ežero, kreipėsi į Utenos apskrities viršininko administraciją (UAVA) prašydamas, kad formuojant sklypą būtų numatyti servitutai.

Sklype buvo įrašyti trys servitutai: jau minėtojo kelio, gyventojų teisės prieiti prie vandens telkinio 5 m juosta, teisė ribotai naudotis sklypo 3 a dalimi kitiems asmenims. Tačiau prie kelio įkasti du strypai bylojo, kad įstatymai ir nutarimai UAB „Belvilis“ savininkams – nė motais. Iškvietus rajono policijos pareigūnus tie stulpai buvo išrauti, dėl ko reikėjo aiškintis teisme.

Įdomumo dėlei galima pasakyti, kad paprasti 1,5 m aukščio, surūdiję vamzdžiai ir jų įkasimo darbai buvo įvertinti 5223,68 Lt, tačiau tai nei Molėtų, nei Širvintų apylinkės teismų neįtikino. „Auksiniais“ tapę strypai teisme greitai virto metaliniais, o J.Balyno kaltė – nepripažinta. Tačiau ir tai UAB „Belvilis“ savininkų nesustabdė. Beje, kova dėl servitutų panaikinimo dar nesibaigė – byla bus nagrinėjama Molėtų rajono apylinkės teisme

2006 m. 10 m nuo ežero atstumu „išdygo“ dviejų metrų (projekte numatyta tik metro tvora) aukščio metalinio tinklo tvora, darkanti pakrantės kraštovaizdį bei neleidžianti niekam artintis prie ežero. Keisčiausia tai, kad dar 2007-ųjų rugsėjį tuometinė UAVA viršininkė sudarė specialią komisiją ir vadovaudamasi jų išvadomis pareikalavo įsakymu, kad iki tų pačių 2007 m. spalio 8 d. ažūrinė tvora būtų nuardyta, nes ji neteisėtai suderinta miško paskirties žemėje, kad iki spalio 9 d. būtų panaikinti užrašai, draudžiantys apsaugine juosta prie ežero ir lieptais naudotis kitiems asmenims, užbaigta lieptų statyba.

J.Balynas įpareigotas iki tų pačių metų lapkričio 5 d. inventorizuoti ir atitinkama tvarka organizuoti pastatytos pirties pripažinimą tinkama naudoti ir nuardyti medinę tvorą, esančią svetimame sklype. J.Balynas reikalavimus įvykdė, o kiti įspėtieji – ne. Viešai deklaruodami, kad pažeidimų nebėra, juos pašalino beveik po 7-8 mėnesių.

Šalia tvoros dar buvo įrengta pjaustytos skardos vielinė tvora, kurią Europos Sąjungoje uždrausta net įkalinimo įstaigose naudoti, nes ji pavojinga sveikatai. O patys 2006-aisiais pasirašė sutartį su Ūkio ministerija bei Lietuvos verslo paramos mokėjimo agentūra dėl projekto „Rekreacijos centras Molėtuose“ virš trijų milijonų litų sumai.

Pernai prie pat ežero iškilo ir didžiuliai 2,5-3 m stendai, kuriuose didelėmis raidėmis parašyta, kad „privačią nuosavybę gina Konstitucija, Balynams ir „Giedritos“ klientams būti „Belvilio“ teritorijoje, naudotis paplūdimiu bei liepteliu – griežtai draudžiama“. Vaizdelis ne koks: ryte atsikėlusius ne kylanti saulė ar tyvuliuojančios gražuolio Bebrusų ežero bangos sveikina, bet griozdiški, su įžeidžiančiais užrašais stendai, kurie atsukti tiesiai į R. ir J.Balynų langus.

Tų pačių metų balandį UAVA įsakymu UAB „Belvilis“ direktorė buvo įpareigota stendus nugriauti, tačiau jie dar ir šiandien stūkso.

Be to, paplūdimiu ties „Giedritos“ teritorija ir ten esančiu lieptu UAB „Belvilis“ poilsiautojai nesinaudoja. Vadinasi, visa UAB „Belvilis“ veikla nukreipta į visišką šios kaimo turizmo sodybos sužlugdymą. Šių metų balandį J.Balynas kreipėsi į UAVA dėl to, kad UAB „Belvilis“ savininkai nesilaiko projekto sąlygų, kad yra pažeidinėjamos servitutinės teisės.

Tačiau gautame atsakyme juodai ant balto parašyta, kad „projektas suderintas su Molėtų rajono vyr. architektu ir su reikalingais valstybės tarnautojais. Nutraukti sutartį dėl leidimo naudoti vandens telkinio dalį lieptams statyti ir naudoti mes neturime teisės. Jei manote, kad pažeisti jūsų interesai, klausimus galite spręsti teismo keliu“.

Pastaroji frazė per keletą metų buvo ištarta daug kartų. Kyla retorinis klausimas – kam tada reikalingos valstybinės institucijos ir jose sėdintys biurokratai, šūsnys dokumentų, kuriuos reikia pristatyti, jei galiausia visi siunčia į teismą? Gal palikime viską spręsti teismams, kad žmonės negaištų laiko ir negadintų nervų vaikščiodami pas oligarchų klausimus teigiamai sprendžiančius valdininkus? Juolab kad ten pat pasiuntė ir Ūkio ministerija.

Painius abiejų pusių santykius ėmėsi narplioti ir žurnalistai, tik abu straipsniai („Utenos apskrities valdžia išparceliavo ežero pakrantę“, „Apkartusi buvusio prokuroro kaimynystė“), išspausdinti „Valstiečių laikraštyje“, buvo apskųsti Žurnalistų etikos inspektoriui ir po kurio laiko minėto laikraščio ir dar kelių leidinių redaktoriams pareikšti įspėjimai.

Vien tai, kad poilsiautoju apsimetęs buvęs „Valstiečių laikraščio“ žurnalistas G.Stanišauskas, pasinaudojęs „Giedritos“ savininkų svetingumu ir nuoširdumu, prirašė nebūtų, žmones įžeidžiančių faktų, pasako viską. Jonas sako iki straipsnio publikavimo net nežinojo, kad yra dirbęs prokuroru ar bazės vadovu, kad „Giedritos“ klientai (poilsiautojai) terorizuoja „Belvilis“ poilsiautojus bei darbuotojus ir pan. Paskutinis „kaimynų“ išradimas – betoniniai luitai, kuriais bandoma pastatyti sieną, atitverti „Giedritą“ nuo pasaulio.

Kai šių metų gegužę Molėtuose lankėsi premjeras A.Kubilius, J.Balynas raštiškai prašė padėti išnarplioti šią situaciją. A.Kubilius tuomet duotą pažadą įvykdė – kreipėsi įAplinkos ir Ūkio ministerijas bei UAVA. Reaguodami į skundą Utenos apskrities valdininkai šių metų birželio 30 d. sušaukė suinteresuotas šalis dar kartą viską išsiaiškinti. Tačiau susitikime nedalyvavo nei valstybinės statybų inspekcijos, nei Molėtų rajono savivaldybės, nei UAB „Belvilis“ atstovai. Tačiau dokumentus reikėjo pateikti pačiam J.Balynui.

Oficialiame UAVA rašte LR Vyriausybei akcentuojama, kad „byla dėl UAB „Belvilis“ įpareigojimo ištaisyti padarytus nukrypimus nuo suderinto projekto anksčiau pastatytai medinei tvorai ir pašalinti reklaminius skydus su žeidžiančiais užrašais bus nagrinėjama Molėtų rajono apylinkės teisme.

Vielos tinklo tvora prie sklypo ribos yra teisėta, nes jos kiaurymių plotas didesnis nei 50 proc. Suvyniota spygliuota viela nėra statinys, o Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros vedėjas turi pareikalauti, kad ji būtų nedelsiant pašalinta iš patvorio“.

Tačiau minėta viela vis dar guli ten, kur ir buvo numesta. Rašte minima, kad ir pats J.Balynas yra padaręs nemažai pažeidimų, teko ne kartą stabdyti jo vykdytas statybas, ginčus spręsti teisme. Kuo prasikalto J.Balynas? Pasirodo, tais pačiais 2006 metais J.Balynaitei priklausantys du nedideli žemės sklypai mistiniu būdu pateko į Labanoro regioninio parko teritoriją (aplinkiniai kaimynai ten nepapuolė), dėl ko nebuvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas nameliams rekonstruoti.

Dėl šios klaidos ištaisymo J.Balynas metus mynė UAVA ir rajono savivaldybės valdininkų kabinetų slenksčius, kol pagaliau trūko kantrybė ir buvo pradėtos statybos nesuderinus projekto ir be leidimo. Tuomet UAVA viršininkas sustabdė statybas bei kreipėsi į teismą. Tačiau Molėtų rajono apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas pastatų negriauti, o projektą suderinti su atitinkamomis organizacijomis.

„Atkreipiamas dėmesys, jog valstybės institucijos padarydamos klaidas – neteisingus įrašus apie J.Balyno sklypo įtraukimą į Labanoro regioninio parko teritoriją bei reikalavimą atlikti planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimą, sąlygojo J.Balyno desperatiškus veiksmus – atlikti savavališką statybą. Valdžios institucijos, padarydamos klaidas, siūlė pačiam J.Balynui inicijuoti jų ištaisymą“ – taip rašoma nuosprendyje, kuriuo panaikintas UAVA įsakymas.

Nė kiek neišsamesnis atsakymas gautas ir iš Aplinkos ministerijos. Pateiktame rašte-atsakyme išvardytos visos piniginės baudos, ATPK straipsniai, pagal kuriuos buvo bausta UAB „Belvilis“ administracija, o taip pat paminėti strypai, kurie buvo įkalti tam, kad valtis būtų kur pritvirtinti.

Dabar iš J.Balyno reikalaujama, kad prieš įkalant kuolą į ežerą valtims pririšti jis privalo paruošti projektą bei suderinti jį su atitinkamomis institucijomis. Jie, žinoma, pašalinti, tačiau panašių statinių - pilnas Bebrusų ežeras. Vadinasi, net A.Kubiliaus nurodymas ištirti J.Balyno skundą liko neišgirstas, o minėtų įstaigų valdininkai tik dar kartą bandė įrodyti, kad jie dirba nepriekaištingai, tačiau atsiųsti atsakymai verčia tuo abejoti ir klausti, kaip ir kam dirbama.