Padavėjams ir padavėjoms darbo dar daugiau, jeigu mieste vyksta kokia nors šventė. „Per Kaziuko mugę, per Dainų šventę jeigu reikia dirbti, tai sekmadienį kojų jau nebepavelki“, - sakė padavėja Ieva Murinaitė.
Žiūrėkite reportažą apie Vilniaus padavėjas.
Kavinėse ir restoranuose gali sutikti ir studenčių, ir dar mokyklą lankančių merginų, kurios ėmėsi padavėjos darbo. Giedrė Burevičiūtė suspėja į darbą viename iš sostinės restoranų ir į paskaitas. Tiesa, laisvo laiko lieka nedaug. „Mes čia pasportuojam kaip reikiant“, - tikino padavėja G.Burevičiūtė.
Vis dėlto skųstis yra kuo. Sunkmetis palietė ir aptarnaujančio personalo kišenę. G.Burevičiūtė sakė, kad iš darbdavio gauna minimalų atlyginimą, o arbatpinigiai per mėnesį kartais viršija ir minimalią algą: „Labai priklauso nuo pačių žmonių ir nuo to, kaip tu dirbi“.
Kitos padavėjos sakė, kad prieš porą metų Vilniuje per vasarą uždirbdavo tiek, kad net žiemą vargo nematydavo, o šiemet jau tikina su nerimu laukiančios vasaros pabaigos. Merginos tikina, kad nuotaiką gadina ne tik sumenkęs uždarbis, bet ir vis dažniau pasitaikančių klientų, kuriems rūpi ne malonus laiko praleidimas, o priekabių ieškojimas.
Paklaustos apie daugiausia rūpesčių keliančius klientus, padavėjos kaip susitarusios sakė, kad tai – lenkai. „Atsiprašau, kad tai pasakysiu, bet nemėgstamiausi yra turistai lenkai. Jie labai keisti žmonės. Jų suvokimas apie mūsų darbą visiškai kitoks. Pavyzdžiui, būna, kad užsisako ko nors, o po kelių akimirkų ima ir išeina. Eilinis lenkas visada užsisakys bulvių fri, ledų ir alaus. Be to, jie kalba tik lenkiškai. Jokia kita kalba “, - sakė G.Burevičiūtė.
Ji pridūrė, kad iš lenkų niekada nesulaukia arbatpinigių. Be lenkų turistų merginoms nemalonumų pridaro ir tie, kurie pabėga nesusimokėję. O šiemet tokių ypač daug.