Metinė infliacija (2009 m. liepos mėn., palyginti su 2008 m.
liepos mėn.) sudarė 2,6 proc. ir buvo 0,4 procentinio punkto mažesnė
negu apskaičiuotoji pagal VKI.
Liepos mėnesį užfiksuota neigiama - minus 0,8 proc. - infliacija sutapo su apskaičiuotąja pagal VKI.
Vartojimo prekės per metus pabrango 1,8, paslaugos - 6,7 proc.
Liepos mėnesį ketvirtą kartą iš eilės fiksavus defliaciją,
ekspertai sako, kad defliacinės tendencijos išliks ir ateityje, o
vartojimo kainų dinamikoje vis labiau ryškės paslaugų ir prekių kainų
"žirklės".
"Ateityje defliacinės tendencijos išliks: Lietuvoje vartojimo
kainos ir taip gana pavėluotai reagavo į pasikeitusias rinkos sąlygas,
nes Latvijoje ir ypač Estijoje kainos mažėjo gerokai sparčiau", - sako
"DnB Nord" banko l. e. p. Ekonominių tyrimų padalinio vadovė Jekaterina
Rojaka.
Jos teigimu, kiek pristabdyti kainų mažėjimą gali
administraciniai sprendimai, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio
(PVM) didinimas, bei pasaulio ekonomikos atsigavimas, kuriam įkandin
didėja energijos išteklių, metalų kainos. Intensyvi didžiųjų rinkos
žaidėjų refliacija, t. y. ekonomikos skatinimas didinant pinigų pasiūlą
ir mažinant mokesčius, palūkanų normas, gali suduoti skaudų smūgį
mažoms daug importuojančioms šalims, tokioms kaip Lietuva, ir
pristabdyti kainų prisitaikymo mechanizmą ateityje. Tačiau dar kurį
laiką Lietuvoje vyraus defliacinės nuotaikos.
Gamintojai neigiamus metinius kainų pokyčius fiksuoja jau
aštuonis mėnesius iš eilės, o liepos mėnesį pramonės produkcija atpigo
beveik penktadaliu. Itin didelį spaudimą kainoms turi užsienio rinkos -
jose parduodama produkcija buvo apie 28 proc. pigesnė nei prieš metus,
o Lietuvoje parduotos pramonės produkcijos kainos sumenko tik
dešimtadaliu.
Nors nuo liepos mėnesio gerokai atpigo ir būsto, vandens,
elektros dujų ir kito kuro paslaugos (-2,4 proc., palyginti su geguže),
vis dėlto už jas gyventojams tenka mokėti apie 12 proc. daugiau nei
prieš metus.