Nelegalių pardavėjų tramdymas primena katės žaidimą su pele (nuotraukos)

Saulėtą dieną didžiausio Lietuvos kurorto paplūdimiuose pasklinda dešimtys paauglių, nešini termosais su keptais čeburekais ir skrudinta duona.

Poilsiautojai noriai naudojasi jaunųjų pardavėjų paslaugomis. Per dieną Palangos paplūdimyje parduodama daugiau nei tūkstantis čeburekų.

Tačiau šis verslas yra nelegalus. Leidimo neturinčius maisto išnešiotojus paplūdimyje gaudo policija ir už prekybos taisyklių pažeidimą baudžia nuo 20 iki 100 litų bauda.

Praėjusį ketvirtadienį Palangos policijos nuovada vėl kvepėjo čeburekais. Kol policijos pareigūnė pildė protokolus, kambaryje susėdę iš paplūdimio parvesti du vaikinai ir dvi merginos kimšo čeburekus.

„Vis tiek visus policija atims. Bent jau pavalgysime“, - sakė trečią čebureką sušveitusi septyniolikmetė Agneta iš Panevėžio. Iš Aukštaitijos sostinės kartu su metais vyresne Karolina ji į pajūrį atvyko užsidirbti.

Mėgino įsidarbinti skrajučių dalintoja, tačiau nepavyko.

Pažįstami jai pasiūlė paplūdimyje prekiauti čeburekais.

Merginos ir kartu su jomis paplūdimyje sulaikytas 20 metų kretingiškis Mindaugas bei 22 metų telšiškis Donatas žino, kad tai - nelegalus darbas.

„Užtat tai galimybė užsidirbti“, - atšovė Mindaugas.

Darbą čeburekų išnešiotojai pradeda prieš pietus ir po paplūdimį marširuoja iki pavakarės.

Per dieną pavyksta parduoti po 20-30 čeburekų, kurie kainuoja po 4 litus. Trys litai - darbdaviui, vienas - sau. Kai kurie vaikinai gali pasigirti per dieną pardavę ir 100 čeburekų.

Dalį uždarbio iš kitų miestų atvykę jaunuoliai skiria nakvynei. Agneta ir Karolina Palangoje rado vietą, kur už lovą moka po 7 litus. Sąlygos nekokios, bet išsimiegoti galima.

Pagrindinis tokių pardavėjų maistas - tie patys čeburekai. Per dieną neparduotus čeburekus šeimininkas leidžia nusipirkti už savikainą - po 50 centų. Jeigu būna gerai nusiteikęs, likusius čeburekus darbdavys leidžia pasiimti ir už dyką.

„Darbas labai sunkus. Po kelis kilometrus per karštį reikia vaikščioti po smėlį, ir geriausiu atveju užsidirbame 30 litų.

Daug lengviau dalinti skrajutes. Per dieną gauni fiksuotą tą patį 30 litų uždarbį ir nešioji kada nori ir kur nori“, - pasakojo Agneta.

Atbulomis rankomis protokolus šiems jaunuoliams rašo ir patys policijos pareigūnai.

Palangos savivaldybė, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba reikalauja pliažuose gaudyti nelegalius prekiautojus maisto produktais.

Užuot mieste žiūrėję viešosios tvarkos ar gaudę vagis, keli civilių rūbais vilkintys policijos pareigūnai priversti persekioti paplūdimyje termosus tempiančius jaunuolius.

„Nesuprantu, ką jie bloga daro. Vaikai nevagia, bando užsidirbti. Tačiau nieko nepadarysi. Jie yra pažeidėjai“, - atsidūsta Palangos policijos viešosios tvarkos poskyrio viršininkas Rimas Pocius.

Pirmąkart įkliuvusiai Karolinai ir Donatui skiriamos baudos po 20 litų. Nepilnametei Agnetai bauda sumažinama perpus.

Jaunieji prekybininkai kruopščiai susilanksto policijos įduotus protokolus. Tai bus įrodymas darbdaviams, kurie kompensuoja pusę baudos.

Mindaugui liūdniau. Vaikinui dar gresia ir tūkstančio litų bauda už paplūdimyje pardavinėtą alų ir sidrą.

Ne tik policijai, bet ir leidimus laikinai prekiauti išduodantiems savivaldybės specialistams ne visai aišku, kodėl paplūdimyje draudžiama pardavinėti čeburekus. Juk poilsiautojai gulėdami prie jūros vis vien užkandžiauja savo atsineštais produktais.

Valdininkai ir pareigūnai pripažįsta, kad prekiautojų čeburekais vaikymas yra kova su vėjo malūnais.

Kiekvieną vasarą pliažuose pagaunama gerokai daugiau negu šimtas nelegalių prekiautojų, iš jų konfiskuojama tūkstančiai čeburekų, tačiau padėtis nesikeičia. Yra perkančiųjų - bus ir prekiaujančiųjų.

Iki 2004 metų paplūdimyje išnešiojamoji prekyba maisto produktais buvo legali, savivaldybė išduodavo nuo 200 iki 550 litų kainavusius leidimus ir taip papildydavo miesto biudžetą.

Tokia prekyba buvo uždrausta po to, kai, siekdamas apsaugoti vartotojus nuo grėsmės sveikatai, tai padaryti Palangos merui ir kurorto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) rekomendavo Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.

Buvo teigiama, kad prekybos maisto produktais lauke sąlygos neatitinka higienos normų, o 5 procentai susirgusiųjų žarnyno ligomis nurodo, kad valgė maisto produktus, įsigytus iš išnešiotojų.

Higienistai atkreipė dėmesį net į tai, kad paplūdimiuose poilsiautojai nepatenkinti išnešiojamąja prekyba dėl jų ramybės trukdymo.

Šeštus metus išnešiojamąją prekybą pliažuose įteisinti atsisakantis Palangos VMVT viršininkas Arūnas Elijošius tvirtina taip priverstas elgtis, nes pliaže vartotojui nėra tinkamų sąlygų valgyti.

„Aš nekeliu abejonių dėl siūlomų maisto produktų kokybės. Palangoje ir Šventojoje yra keturi oficialūs čeburekų gamybos cechai. Sutinku, kad pardavėjai čeburekus parduoda juos saugiai įpakavę į polietileninius maišelius. Tačiau maistas dedamas ant smėlėto paviršiaus, vėjas neša dulkes, žmogus ima valgyti ką tik pardavėjui davęs pinigus ir neturėdamas galimybių nusiplauti rankų.

Leisdama čeburekais prekiauti paplūdimyje mūsų tarnyba įteisintų jį kaip valgymui higieniškai saugią vietą. Tai tas pats, jei mes nebereikalautume švaros visuomeninio maitinimo įstaigose“, - aiškino A.Elijošius.

Anot tarnybos viršininko, jei žmogus paplūdimyje valgo parduotuvėje nusipirktą čebureką - tai esąs jo reikalas, nes parduotuvėje maistas parduodamas išsinešti.

Didžiausiu prekybos maistu paplūdimiuose priešininku tapęs A.Elijošius sako suprantąs, kad įteisinus tokią prekybą vaikai turėtų galimybę legaliai užsidirbti, valstybei būtų mokami mokesčiai, policija turėtų mažiau bergždžio darbo.

Čeburekų gamintojams jis siūlęs, kaip įteisinti prekybą čeburekais paplūdimiuose.

„Vartotojams reikėtų užtikrinti bent minimalias higienos sąlygas.

Paplūdimiuose galėtų atsirasti mobilieji prekybos taškai: staliukas, skėtis, apsaugantis nuo tiesioginių saulės spindulių, šiukšlinė, drėgnos servetėlės rankoms nusivalyti, vienkartinė lėkštelė, stalas, prie kurio būtų prekiaujama čeburekais“, - būtinus reikalavimus vardijo A.Elijošius.

O jei tokiame prekybos taške čebureką nusipirkęs žmogus nusineš jį valgyti ant smėlio?

„Tai jau jo reikalas. Svarbu, kad mūsų tarnyba vartotojui sudarė sąlygas saugiai pavalgyti pliaže“, - atremia VMVT viršininkas.

Tačiau A.Elijošiaus pasiūlymą verslininkai vertina skeptiškai.

Penkiolika metų oficialiai čeburekus gaminantis palangiškis Deivis Kaciucevičius įsitikinęs, kad siūlomi staliukai paplūdimiuose - ne išeitis.

„Jei kalbame apie žmogaus galimybę susirgti dėl nehigieniškos paplūdimio aplinkos, ar pliaže atsiradęs staliukas, šiukšliadėžė išsprendžia šią problemą?

Poilsiautojai masiškai valgo gulėdami, sėdėdami ant pakloto, ir pavojus jo sveikatai lieka tas pats“, - teigė verslininkas.

Palangiškis įsitikinęs, kad geriau būtų, jei VMVT kontroliuotų pliaže parduodamą produkciją, nes vaikai paplūdimiuose siūlo ir nelegaliuose cechuose pagamintų čeburekų.

Nepaisant kiekvienais metais vis griežtėjančių įstatymų, Barselonos paplūdimiuose kiekvieną dieną girdėti tas pats: „CocaCola“, „Fanta“, cerveza“ (isp. cerveza - alus).

Ispanijos kurortų pliažuose gėrimais ir valgiu be leidimo prekiauti draudžiama. O leidimą turi tik kioskai, vietinių ispaniškai vadinami „chringitos“.

Daugiausia Barselonoje be leidimo pardavinėjami šalti gėrimai, rečiau - sumuštiniai.

Kartais čia galima nelegaliai nusipirkti ir pyragų.

Pernai Katalonijos sostinės paplūdimiuose į padėklą sukrautus pjaustytus pyragus ant galvos nešiojo sezono pabaigoje dėl tokių sugebėjimų įžymybe tapęs pardavėjas.

Šiemet jis į Barselonos paplūdimius nebegrįžo.

Barselonos paplūdimiuose besideginantiems ir besimaudantiems turistams nelegaliai siūlomos ir kitokios paslaugos - masažai bei galimybė kūną papuošti tatuiruote.

Masažus dažniausiai siūlo atvykėlės iš Tailando - su jomis itin aršiai kovoja Katalonijos fizioterapeutų asociacijos.

Už maisto ir gėrimų pardavimą bei už kitų paslaugų siūlymą paplūdimyje Barselonos seniūnija baudžia 500 eurų (1720 litų). Pernai buvo sulaikyti net 37 tūkstančiai tokių pardavėjų. Iš jų atimamos ir visos prekės.

Beveik visi Barselonos paplūdimių nelegalūs pardavėjai - leidimo gyventi Ispanijoje neturintys imigrantai.

Šiemet Barselonos seniūnija stojo į itin aršią kovą su prekeiviais pliažuose. Baudas nuo šiol mokės ne tik jie, bet ir pirkėjai. Suma tokia pat - 500 eurų.

Barselonos seniūniją aršiau kovoti skatina Barselonos paplūdimiuose įsikūrę barai, kuriems tenka konkuruoti su nelegalais.

Norėdama palengvinti barų darbą, šiemet Barselonos seniūnija leido barų padavėjams atnešti gėrimų netoliese esantiems pirkėjams tiesiai ant smėlio.

Vaikytis nelegalius prekeivius tenka ne tiktai pajūrio gelbėtojams.

Vilniaus Kalvarijų turgavietės kontrolieriai apeina ne tik savo valdas, bet ir išlenda pasidairyti už vartų.

Turgaus prieigose kasryt buriasi prekeiviai, kuriems higienos specialistai ir viešosios tvarkos saugotojai turi priekaištų.

Dažnas jų prekes - pieną, varškę, sūrius - susikrovę į prasegtus krepšius.

Kiekvienas toks prekeivis pasirengęs stverti nešulį, jei netikėtai išdygtų turgaus kontrolierius ar policininkas.

Darbo dienos priešpiečiu tarpuvartėje įsitaisiusi pagyvenusi moteris delne, kiek pirštais apima, spaudžia šokolado plyteles. Viena jos koja - turgaus teritorijoje, antra - anapus vartų.

Rusijoje arba Turkijoje gaminta šokolado plytelė kainuoja 1,1-1,5 lito.

„Turiu čia savo vietelę. Kam man tas stalas?“ - baugščiai dairydamasi aiškino moteris. Tikino, kad jos prekės nepasenusios - rodė ant gerokai aplamdytos šokolado pakuotės esantį įrašą apie galiojimo laiką.

Iš Vilniaus rajono atvykęs pusamžis vyras siūlė įsigyti pieno. Plastikiniai buteliai surikiuoti prasegtame krepšyje. Iš šešių telikę keturi. Kaina - 4 litai, tačiau vyras patikino parduosiantis ir už 3,5 lito.

„Vaiko mus iš čia, baudas liepia mokėti. Šiemet jau tris kartus jas mokėjau“, - skundėsi prie Kalvarijų turgaus vartų pienu dažnai prekiaujantis rusakalbis.

Policininkai nelegaliam prekeiviui skyrė 30-40 litų baudas, tačiau net tai, jog prarado vienos ar net pusantros dienos uždarbį, neatgrasė vyro nuo tokio pragyvenimo šaltinio.

„Turgavietės stalo man nereikia. Parduodu kelis butelius ir išeinu. Pienas per tiek laiko tikrai nesugenda“, - tikino saulėkaitoje stovintis prekeivis.

Atrodo, kad sąlygos, kuriomis jis prekiauja, nenubaido pirkėjų - mums šnekučiuojantis rankas į plastikinius butelius tiesė pirkėjai.

„Kasryt ateidama į darbą keletą prekeivių nuo vartų nuveju“, - pasakojo Kalvarijų turgaus administracijos direktorė Genovaitė Meilūnienė.

O kas už vartų - jau nebe jos valdoma teritorija. Tad turgaus kontrolieriai kartkartėmis kviečia policininkus. Direktorė sakė, kad kviestų ir dažniau, tačiau pareigūnai raukia nosį dėl tokių iškvietimų.

Didžiausia neteisėtų prekeivių griūtis - šeštadieniais. Tuomet kontrolieriai suskaičiuoja net apie dešimtį žmonių, pardavinėjančių varškę, pieną, kiaušinius.

Pastarųjų negalima pardavinėti net turguje. O pieno produktus pardavėjai privalo patikrinti turgavietės laboratorijoje.

G.Meilūnienė apgailestavo, kad turgavietės kontrolieriai negali taikyti baudų. Vadovė ketina šiuo klausimu ateityje kreiptis į savivaldybės Tarybą, kad ši suteiktų leidimą bausti nusižengėlius greta turgaus.

„Šalies pajūryje vyksta išnešiojamoji prekyba čeburekais, kibinais, nors teritorinės maisto ir veterinarijos tarnybos nėra išdavusios tam leidimų.

Paplūdimyje poilsiautojai įspėjami, kad nepirktų kibinų ir čeburekų iš nelegalių pardavėjų, tačiau jie vis tiek perka. Jų nebaugina, kad neaišku, kokiomis sąlygomis, iš kokių žaliavų ir kada jie buvo iškepti.

Poilsiautojai turėtų pagalvoti apie riziką savo sveikatai.

Palangos ir Šventosios paplūdimiuose prekiauti maistu leista 19-ai įmonių. Klaipėdos paplūdimiuose veikia 12 sezoninių lauko kavinių, įrengtų Melnragės ir Girulių, Neįgaliųjų paplūdimiuose.

Šią vasarą nustatyta ir jų veiklos pažeidimų: pažeistos produktų, tarkim, ledų laikymo sąlygos, neparuoštos receptūros, gamybos technologijos aprašai, nenurodytos patiekalų išeigos, dviejose vietose nebuvo pastatyti biotualetai lankytojams, trūko dezinfekavimo ir plovimo priemonių.

Tose prekybos vietose, kur buvo nustatyti pažeidimai, bus atlikti pakartotiniai patikrinimai.

Neturėtų gyventojai pirkti maisto ir turgaviečių prieigose, prie parduotuvių, šalikelėse.

Visi pardavėjai privalo pateikti informaciją apie save raštu. Produktai turi būti aiškiai paženklinti - nurodytas pavadinimas, kas pagamino, tinkamumo vartoti terminas. Greitai gendantys produktai turi būti laikomi termosuose, šaldytuvuose.

Kartais turgaviečių prieigose iš automobilių parduodamos rūkytos žuvys. Ar gali kas garantuoti tokių produktų saugą ir kokybę? Juk žuvys ir jų produktai gabenami iš pajūrio, pusdienį laikomi saulėje.

Netinkamai laikomas greitai sugenda ir pienas. Šviežio pieno ar iš jo pagamintų produktų galiojimo laikas - 24 valandos.“