Lietuvos, Rusijos ir Izraelio pilietybę turintis Š.Kalmanovičius Rusijos transporto ministrą Igorį Levitiną lydi ir į tarpvalstybinės – Rusijos ir Lietuvos – komisijos susitikimus.
- Kas kaltas, kad Latvijos ir Rusijos pasienyje stringa krovininiai automobiliai? - „Lietuvos rytas“ paklausė Š.Kalmanovičiaus.
- Dėl to tikrai nekalta Rusijos transporto ministerija. Juk pasienyje nestovi jos tarnautojai.
Pagrindinė problema – Rusijos muitinės tarnyba. Jos vadovas Andrejus Beljaninovas yra pabrėžęs, kad geležinkelio ir oro keliai yra skaidriausi. Jais mažiau pervežama kontrabandos.
Tuo tarpu krovininius automobilius reikia tikrinti tris kartus akyliau.
Niekas juk nežino, kur sunkvežimiai buvo pakrauti. Todėl jie ir stovi eilėse prie muitinės.
- Prie Latvijos ir Rusijos sienos stringa vilkikai su lietuviškais numeriais. Galbūt vis dėlto tai lėmė ne tik ilgos muitinės procedūros, bet ir politinės bei ekonominės priežastys?
- Netiesa, kad stringa automobiliai tik su lietuviškais numeriais.
Neseniai dalyvavau posėdyje, kuriame buvo ir Latvijos susisiekimo ministras.
Jis paklausė, kodėl Rusijos pasieniečiai praleidžia suomių, lietuvių automobilius, o su latviškais numeriais ilgam sulaiko. O jūs manęs klausiate atvirkščiai.
Aš išeičiau iš tarpvalstybinės komisijos, jei taip būtų elgiamasi tik Lietuvos atžvilgiu.
- Ar pavyks Lietuvai ir Rusijai susitarti?
- Yra du būdai tartis. Pirmas – paskelbti, kad turime problemą ir ją aptarinėti. Tai biurokratų būdas.
Antrasis yra paprastas. Reikia pasakyti: „Turime problemą. Ar galėtumėte į Lietuvą atsivežti savo muitininką ir pasienietį pasitarti?“ Taip problema būtų ne tik paviešinama, bet ir sprendžiama.
Rugsėjo 9 dieną Lietuvoje vyks Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinės komisijos posėdis. Jei Lietuva sutiktų į darbotvarkę įtraukti pokalbį su Rusijos muitinės tarnybos viršininko pirmuoju pavaduotoju, manau, abi pusės susitartų.
Tarkime, su suomiais dėl geležinkelio rusai susitarė per 30 minučių. Dabar pasieniečiai ir muitininkai nestabdo traukinio ir dirba juo važiuodami.
Yra sprendimas ir dėl krovininių automobilių. Juk yra galimybė krovinius tikrinti kitur – ne pasienyje. Tik būtina abiem šalims sutarti dėl vienodos formos dokumentų.