Apribojimą nuspręsta įvesti po to, kai lietuviškuose pieno produktuose buvo rasta „uždraustų ir nuodingų medžiagų“. Kaip sakė Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas, šį pranešimą, pasirašytą Rusijos žemės ūkio priežiūros tarnybos vadovo pareigas einančio Aleksejaus Saurino, Lietuvos ambasada Rusijoje gavo rugpjūčio 6 dieną.
Oficialioje Rusijos žemės ūkio priežiūros tarnybos interneto svetainėje yra informacijos apie tai, kad bus uždrausta į Rusiją įvežti įmonių „Žemaitijos pienas“, „Pieno žvaigždės“ ir „Rokiškio pienas“ produkciją. Kiek laiko truks šis draudimas, nepranešama.
Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad Rusijos tarnybos dideliuose sviesto (11 059,35 kg), grietinės (262,2) ir varškės (288,4) kiekiuose rado tetraciklino, kitoje varškės partijoje (3046,91 kg) aptikta doksiciklino.
Lietuvos pareigūnai tikino, kad remiantis ES standartais, nedidelis šių dviejų antibiotikų kiekis pieno produktuose yra leidžiamas, tačiau Rusijoje jie yra uždrausti. Todėl visos įmonės, tiekiančios savo produkciją Rusijai, turi dirbti pagal Rusijos kokybės standartus.
Šiuo metu savo produkciją į Rusiją eksportuoja 16 Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, daugumai kurių Rusijos rinka yra viena iš pagrindinių. Todėl toks draudimas gali skaudžiai smogti ne tik joms, bet visai Lietuvos ekonomikai.
Dabartinių įvykių kontekste Lietuvos atstovai įtaria, kad šie Rusijos fitosanitarijos kontrolės tarnybų veiksmai galbūt susiję ne su antibiotikais, o yra prasidedančios, prieš Lietuvą nukreiptos ekonominės kampanijos dalis. Tai susiję su neišspręstomis Rusijos ir Lietuvos santykių problemomis. Viena iš priežasčių gali būti Rusijos nepasitenkinimas dėl „Mažeikių naftos“.
2006 metais Lietuva bendrovę perdavė Lenkijos įmonei „PKN Orlen“, o ne rusų investuotojams. Tuomet Rusija nutraukė naftos tiekimą į Lietuvą. Rusijai taip pat neįtiko Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus pastangos, kad Gruzija ir Ukraina kuo greičiau taptų Europos Sąjungos narėmis.
Ketvirtadienį pieno importo į Rusiją klausimą svarstys abiejų šalių pasienio muitinės tarnybos. Jei jų susitikimas baigsis be rezultatų, Vilnius gali pradėti mąstyti apie tai, kad reikėtų įvesti panašų draudimą Rusijos produkcijai, o tai reikš prekybinio karo pradžią, rašo „Kommersant“.