Su vyru trijų kambarių bute gyvenanti J.Puškorienė jau seniai šildosi dujomis. Katilas bute įrengtas pagal suderintą techninį projektą.
Centrinio šildymo radiatorių nėra ir namo rūsyje bei laiptinėje, kurioje moteris gyvena.
Tačiau bendrovė „Litesko“ dar 2004 metais pareikalavo, kad J.Puškorienė sumokėtų už bendrų patalpų šildymą, ir pateikė 300 litų ieškinį.
Ieškinį atmetė du kartus
Palangos apylinkės teismas atmetė „Litesko“ pretenzijas J.Puškorienei.
Priežastis – bendrovė palangiškei karšto vandens netiekia, o laiptinė ir rūsio patalpos nėra šildomos.
Šio sprendimo šilumos tiekėjai neskundė. Bet praėjus daugiau nei trejiems metams „Litesko“ į Palangos teismą kreipėsi antrą kartą.
Šį kartą šilumos tiekėjai pareikalavo, kad J.Puškorienė padengtų dalį namui tenkančių centrinio šildymo sistemos eksploatavimo nuostolių – kiek daugiau nei 210 litų.
Teismas vėl buvo palankus J.Puškorienei. Jis nusprendė, kad skolininke paversta moteris neprivalo atlyginti šilumos tiekimo nuostolių, nes centralizuotas šildymas jai nėra tiekiamas, o namo bendrojo naudojimo patalpos nešildomos.
Į teismą – trečią kartą
Tokiam teismo sprendimui neprieštaravusi „Litesko“ nepamiršo J.Puškorienės. Nauja skola moteriai pradėta skaičiuoti nuo 2007-ųjų spalio.
Šiemet birželio viduryje „Litesko“ palangiškę įspėjo, kad ji yra įsiskolinusi daugiau nei 300 litų, ir pagrasino, jog informacija apie skolą ir jos asmens duomenys bus paskelbti skolininkų duomenų bazėje.
Po savaitės, J.Puškorienei nežinant, „Litesko“ trečią kartą kreipėsi į Palangos apylinkės teismą, prašydama iš atsakovės kartu su delspinigiais priteisti 340 litų.
Ieškinį nagrinėjo slapčia
Šį kartą ieškinį nagrinėjusi teisėja Liucija Paulauskaitė nusprendė vadovautis Civilinio proceso kodekso straipsniu, kuris bylas dėl 1 tūkstančio litų neviršijančių sumų leidžia nagrinėti pagal teisėjo pasirinktą formą ir tvarką.
„Litesko“ teismo prašė sprendimą priimti už akių, jei atsakovė nedalyvaus posėdyje. Teisėja nusprendė bendrovės ieškinį nagrinėti apie tai Puškorių neinformavus.
Nepasidomėjusi apie anksčiau priimtus to paties teismo sprendimus, liepos pabaigoje teisėja nustatė, kad Puškorių šeima privalo atsiskaityti už tiektą šilumos energiją. Iš Puškorių, kartu su bylinėjimosi išlaidomis, priteista daugiau nei 400 litų.
Tą dieną nepranešusi atsakovams L.Paulauskaitė patenkino dar penkis tokius pat „Litesko“ ieškinius.
Priversta samdyti advokatą
„Tie keli šimtai litų man nėra neįkandama suma. Tačiau aš nenoriu likti kvailės vietoje ir mokėti už nieką“, – sakė devintus metus „Litesko“ persekiojama J.Puškorienė.
Dabar moteris turi papildomų rūpesčių: jai reikia susirasti advokatą, mokėti jam pinigus ir skųsti teismo sprendimą.
Galėjo trumpam pasišildyti?
Antrą J.Puškorienei pareikštą „Litesko“ ieškinį atmetusi Palangos apylinkės teismo pirmininkė Diana Jakštienė teigė, kad teismas privalo priimti naujus bendrovės ieškinius, jeigu skolos suma skaičiuojama už naują laikotarpį.
„Po įsiteisėjusio teismo sprendimo atsakovai teoriškai vėl galėjo būti prisijungę prie centralizuotos šilumos sistemos ir būti įsiskolinę“, – aiškino teismo pirmininkė.
Mokestis už vamzdžius
„Litesko“ Palangos filialo direktorius Romualdas Jablonskis teigia, kad sąskaitos J.Puškorienei išrašomos remiantis Šilumos ūkio įstatymu.
Pagal jį, buto savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, sunaudotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
Tačiau J.Puškorienės namo laiptinės ir rūsiai nėra šildomi.
„Šiluma, sunaudota bendrojo naudojimo patalpose, yra suprantama plačiai. Kažkiek šilumos atiduoda ir sienose esantys izoliacine medžiaga padengti šildymo ir karšto vandens vamzdynai“, – sakė R.Jablonskis.
Jis teigė, kad „Litesko“ negali investuoti į papildomą namo vamzdynų izoliaciją, nes jie priklauso namo gyventojams.
„Be to, visiškai izoliuoti vamzdynus nėra tikslinga, nes namo konstrukcijos turi būti kažkiek šildomos.
Kitaip šaltis į butus skverbsis per sienas ir pamatus“, – sakė „Palangos šilumos“ vadovas.
R.Jablonskis negalėjo paaiškinti, kodėl du kartus bendrovė atsisakė skųsti jos ieškinius atmetusius teismo sprendimus.
„Matyt, apeliacijai pareikšti buvo per mažos sumos“, – spėliojo jis.