Nors būsto sandorių skaičius pirmaisiais 2009 m. II ketvirčio mėnesiais jau šiek tiek išaugo, tačiau tai neturėjo įtakos jų kainoms, kurios ir toliau mažėjo visą šį ketvirtį. Išliekant ribotoms žmonių galimybėms skolintis, nemaža dalis sandorių sudaroma tų pirkėjų dėka, kurie už parduodamą turtą gali visiškai arba didžiąja dalimi atsiskaityti nuosavomis lėšomis.
Todėl tokie pirkėjai turi didžiausias galimybes įsigyti jiems patinkantį turtą už itin patrauklias kainas. Smarkiai sumažėjus pirkėjų galimybėms įsigyti būstą, didžiausius pokyčius patyrė didesnio ploto būstas, kurių kainos smuko daugiausia. T.y. šiuo metu didesnio ploto būsto pardavėjai turi itin smarkiai mažinti tokio turto kainas, kadangi potencialių pirkėjų galimybės yra kur kas prastesnės, ir suminė įsigijimo kaina pirkėjo apsisprendimui turi labai didelę įtaką.
Dideli pokyčiai fiksuojami ne tik būsto pardavimo, bet ir nuomos rinkoje. Jeigu buvo tikimasi, kad ekonominė krizė nuomos rinką palies žymiai mažiau (pavyzdžiui, didžioji dalis potencialių pirkėjų rinksis būsto nuomą), tai realybėje būsto nuomos sektorius patyrė ne ką mažesnius neigiamus pokyčius. Didėjančios būsto išlaikymo išlaidos, išaugusi būsto pasiūla mažina ir būsto nuomos kainas, kurios per antrąjį 2009 m. ketvirtį sumažėjo dar 5-10 procentais.
Nors dažnai kalbama apie naujos statybos busto pasiūlos perviršį, tačiau "Ober-Haus" statistika rodo, kad naujo būsto pasiūla sumažėjo ir artimiausioje ateityje dar mažės ne dešimtimis procentų, o kartais. Pavyzdžiui Vilniaus mieste šiais metais planuojama pastatyti jau net 4 kartus mažiau butų, nei buvo pastatyta 2007 ir 2008 metais. T.y. 2009 metais Lietuvos sostinėje geriausiu atveju bus pastatyta apie 1 tūkst. 500 naujų butų, o 2010 metais šis skaičius gali sumažėti dar kelis kartus. Todėl naujo būsto pasirinkimo galimybės artimiausiu metu tik prastės, kadangi net ir ekonominės krizės akivaizdoje būstas yra perkamas. Tikėtina, kad panašios būsto rinkos tendencijos išsilaikys ir per ateinančius 2009 m. ketvirčius.
Atsižvelgiant į Lietuvos ekonomikos raidos prognozes, esminių nekilnojamojo turto rinką skatinančių veiksnių artimiausiu metu nenusimato. Todėl tikėtina, kad ir toliau negerėjant pagrindiniams ekonomikos rodikliams ir nesikeičiant bankų skolinimo politikai, būsto rinkos atsigavimo artimiausiu metu tikėtis būtų per daug drąsu.
Smunkanti ekonomika smarkiai atsiliepė komerciniam sektoriui, kuris labai jautrus bet kokiems ekonominiams pokyčiams šalyje. Ypač prastos perspektyvos biuro patalpų sektoriuje, kuris pastaruoju metu smarkiai augo ir tebeauga iki šiol. T.y. pasiūla rekordiškai didelė, o paklausa ir toliau mažėja.
Po rekordiškai prasto pirmojo 2009 m. ketvirčio, kai biurų nuomos kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo net 20-25 proc., antrasis 2009 m. ketvirtis neparodė jokių stabilizavimosi ženklų – nuomos kainos ir toliau nesustojo mažėjusios.
Norėdami išlaikyti ar pritraukti naujų nuomininkų, biuro patalpų valdytojai ne tik mažina jų nuomos kainas, bet ir gerina kitas su patalpų nuoma susijusias sąlygas (pavyzdžiui, bendrų patalpų, automobilių stovėjimo vietų ir kitų paslaugų apmokestinimo sąlygos). Panašūs pokyčiai įvyko ir prekybinių patalpų sektoriuje, kuris taip pat stipriai pajautė sumažėjusį pirkėjų srautą ir vartojimo apimtis.
Ypač smarkiai sumažėjo prekybinių patalpų nuomos kainos prekybinėse gatvėse, kuriose nuomos kainos buvo pačios aukščiausios. Jeigu 2007-2008 m. Lietuvos didmiesčių pagrindinėse prekybinėse miestų gatvėse 1 kv.m. nuoma siekdavo net 100-200 litų (priklausomai nuo miesto), tai šiuo metu aukščiausia kaina sumažėjo beveik per pusę - 50-120 Lt/kv.m. Prekybos centrų valdytojai taip pat turi sukti galvas, kaip išlaikyti esamus nuomininkus, kurių apyvartos smarkiai krenta net ir populiariuose prekybos centruose.
Komercinių patalpų rinkos perspektyvos nėra paguodžiančios. Kaip niekada didelė konkurencija ekonomikos nuopuolio akivaizdoje, nežada jokių teigiamų pokyčių ne tik antram šių metų pusmečiui, bet ir ilgesniam laikotarpiui. Tikėtina, kad šis sektorius jau pergyveno savo aukso amžių.