„Manau, kad gal jau galime kalbėti apie šiokį tokį atsigavimą, – na, bent jau stabilizavimąsi. Nors paprastai vasarą būsto rinka apmiršta, pastaruoju metu netikėtai sulaukėme klientų.
Žinoma, nenoriu pasakyti, kad kainos pradės augti. Priešingai – jos kurį laiką dar mažės. Bet svarbu, kad pirkėjai, kuriems dabartinės kainos priimtinos ir kurie pinigų turi susitaupę, jau grįžta į rinką“, – sakė „DnB Nord būsto“ direktorius Gediminas Jankauskas.
Iš tiesų, Registrų centro duomenimis, rekordiškai mažai butų buvo parduota šių metų sausį. Po to pardavimas šiek tiek augo. Čia labiau tiktų žodis „stabilizavosi“, nes prieš metus Lietuvoje buvo parduodama tris kartus daugiau butų.
Blogiau už orų prognozę
Pastaruoju metu didesnio susidomėjimo sulaukė nuosavo būsto pardavėjai, o ne statybų bendrovės, siūlančios butus naujuose daugiabučiuose.
„Tai lemia kainos. Šiuo metu paskolos išduodamos sunkiai ir žmonės butus dažniausiai perka už santaupas arba imdami nedidelę dalį paskolos. Perkami pigūs ekonominės klasės būstai.
Be to, pardavėjai šiuo metu yra lankstesni. Jie sutinka labiau nuleisti kainą, kad tik išsaugotų pirkėją.
O statybų bendrovės, anksčiau konkuravusios akcijomis, dabar pasiekė ribą, kai dėl kiekvienos nuolaidos pirkėjui jau turi gauti bankų, finansavusių projektą, sutikimą“, – aiškino Saulius Vagonis, „OberHaus“ rinkotyros skyriaus vadovas.
Jis prošvaisčių artimiausiu metu nemato.
„Prognozuoti, kur link pasuks nekilnojamojo turto rinka, kur kas sunkiau negu spėti rytdienos orus. Aišku, kainos dar tikrai mažės“, – sakė S.Vagonis.
Atsisako rezervuotų butų
„Atsižvelgiant į sunkią Lietuvos ekonominę situaciją galima daryti prielaidą, kad vienintelis būdas nekilnojamojo turto bendrovėms parduoti daugiau butų – mažinti kainas. Kainos mažės bent iki šių metų pabaigos“, – komentavo nekilnojamojo turto rinkos analizę atliekančios bendrovės „Redos“ direktorius Mindaugas Juodviršis.
Ypač sunkiai sekasi bendrovėms, kurios bando pirkėjams įsiūlyti butus dar nepastatytuose namuose. Maža to, daugėja žmonių, kurie atsisako anksčiau rezervuotų butų ir taip investuotojus stumia į dar sunkesnę padėtį.
Neretai jie pasinaudoja tuo, kad statybininkai nepabaigė projekto laiku, ir netgi susigrąžina pradinį įnašą.
„Jei nebūtų atšaukiamų rezervacijų, pamatytume: naujų butų realiai parduodama šiek tiek daugiau. O dabar tie butai, kurie anksčiau buvo laikomi parduotais, grįžta į rinką“, – aiškino S.Vagonis.
Registrų centro duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį senesnės statybos butų buvo parduota 2408. Tai – 509 daugiau nei pirmąjį ketvirtį. O naujų butų pardavimas beveik nesikeitė – jų parduota šiek tiek daugiau nei 600.
Kainos smuko per pusę
Vienos didžiausių šalyje nekilnojamojo turto plėtros bendrovių „Eika“ atstovai kol kas rinkos atsigavimo nemato.
Būsto kainos Lietuvoje nuo metų pradžios jau krito apie dvidešimt procentų. O naujos statybos butų pasiūla šiuo metu yra kur kas didesnė negu paklausa.
Vilniuje dabar pirkti siūloma apie 2500 naujų butų, o parduodama vidutiniškai 80 per mėnesį. Vadinasi, butų turėtų užtekti bent dvejiems metams.
Šiuo metu daugiau negu pusė parduodamų naujų butų – ekonominės klasės.
Jų kainos Vilniuje svyruoja nuo 2500 iki 4500 litų už kvadratinį metrą.
Nuo aukščiausio taško, kuris buvo 2007 metų pabaigoje, Vilniuje ir Klaipėdoje būsto kainos smuko maždaug per pusę, Kaune – daugiau nei trečdaliu, Šiauliuose – ketvirtadaliu.
* * *
Estijoje – pagyvėjimas
* Estijoje būsto rinka po truputį atsigauna. Šioje šalyje daugėja būsto pirkimo sandorių, tačiau bendra jų vertė vis dar smunka. Nors parduodama vis daugiau būstų, jų kainos vis dar krinta.
* Rinkos atsigavimas siejamas su nuolaidomis. Šiuo metu būstas Estijoje kainuoja apie 20 proc. pigiau nei Lietuvoje, nors piko metu kainos buvo panašios abiejose šalyse.
* Estijos nekilnojamojo turto plėtotojai turėjo didesnių rūpesčių nei lietuviai, nes ten tūkstančiui gyventojų buvo pastatyta kur kas daugiau butų. Kad galėtų juos realizuoti, statytojai buvo priversti sparčiau mažinti kainas. Greičiau smukusios kainos ir lėmė rinkos pagyvėjimą.
* * *
Latvija – dugne
* Estijos ir Latvijos situacija skiriasi tarsi diena ir naktis. Nekilnojamojo turto ekspertų duomenimis, kaimyninėje šalyje vidutinio standartinio buto kaina pasiekė psichologiškai svarbią 500 eurų (1725 Lt) už kvadratinį metrą ribą.
* Tačiau šalyje, kur 6 mėn. palūkanų norma latais siekia 17 proc. ir nuolat kalbama apie galimą valiutos devalvavimą, gauti paskolos būstui beveik neįmanoma. Tai lėmė kur kas didesnį būsto kainų nuosmukį. Tiesa, pastaruoju metu kainos ima stabilizuotis.
* Tačiau, palyginti su 2007 metų liepa, jos yra smukusios daugiau nei tris kartus.