Gipso ir anhidrito kasyba ten vystoma jau 200 metų. Pirmieji
kasėjai gipsą naudodavo šautuvų kaiščiams gaminti. Dabar anhidritas
naudojamas statybos, medicinos ir trąšų pramonėje.
Galimybė įkurdinti tokias kasyklas Pagiriuose ir pradėti
pramoninę anhidrito kasybą kol kas neatrodo patraukli Kauno rajono
gyventojams.
Bendrovės „Margasmiltė“ užsakymu parengtą Poveikio aplinkai vertinimo
ataskaitą dabar vertina specialistai.
Sužinoti, kaip kasamas anhidritas, koks galimas šios veiklos
poveikis aplinkai, į Lenkiją buvo išvykę Kauno rajono savivaldybės
atstovai, Lietuvos Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos
specialistai bei anhidrito kasybos Pagiriuose projekto vystytojai.
Viena aplankytų „Nowy Lad“ kasyklų eksploatuojama daugiau nei
40 metų. Yra ir nauja šachta, pradėta eksploatuoti prieš 5 metus.
Artimiausias nuo šachtos vienkiemis įsikūręs vos už
keliasdešimties metrų. Daugiau nei 800 metų gyvuojantis
Boleslavieso miestas, turintis per 40 tūkst. gyventojų, nuo
šachtų nutolęs mažiau nei per 20 kilometrų.
Lenkijoje anhidritas kasamas skirtinguose žemės lygiuose -
senojoje šachtoje giliausia vieta yra 200 m, naujojoje - apie 70 m.
Teigiama, kad nauja šachta taip pat gilės. Į šias kasyklas
patenkama nuožulniomis šachtomis, kadangi vietovė, kurioje kasamas
anhidritas, yra kalnuota. Klodai tęsiasi apie 3 km, plotis siekia
200 m. Todėl lenkų specialistai, išgirdę, kokio dydžio anhidrito
klodai glūdi Lietuvos žemės gelmėse, ir kaip išvystyta
infrastruktūra aplink numatytą kasybos vietą, patikino, kad
palankesnę vietą sunku būtų rasti.
„Nowy Lad“ kasyklose per metus iškasama iki 250 tūkst. tonų
anhidrito. Paskaičiuota, kad anhidrito turėtų užtekti dar 100 metų.
Lenkijos kasyklose šiuo metu dirba per 300 vietos gyventojų.
Anot Kauno rajono savivaldybės vyriausiojo ekologo Dariaus
Šlapiko, per metus Pagirių anhidrito kasykloje, kurioje būtų
sukurta apie 700 darbo vietų, planuojama iškasti 1 mln. tonų
trupinto anhidrito ir apie 30 tūkst. tonų blokų. Gavyba šioje
kasykloje tęstųsi apie 30 metų.
Per kelis dešimtmečius ištirta, kad požeminiams vandens
telkiniams ir gyventojų šuliniams bei gręžiniams šachtos poveikio
neturėjo - nepakito nei požeminių vandenų spaudimas, nei vandens
lygis šuliniuose, požeminė kasyba taip pat neturi jokios įtakos ir
vandens kokybei.
Visų tyrimų rezultatai vieningi - šachtos yra ekologiškos ir
žalos nei gamtai, nei gyventojams nedaro.
Lenkijos Kasybos inspekcijos specialistai teigė, kad šachtos
absoliučiai nepavojingos, nors lenkai anhidritą kasa kur kas
pavojingesniu būdu negu tai ketinama daryti Lietuvoje. „Nowy Lad“
kasyklose naudojami sprogmenys. Lietuvoje anhidritas būtų kasamas
pjaustant jį specialiais elektriniais pjūklais ir gremžiant itin
moderniais įrenginiais.