Tokį patikinimą iš EIF vadovo Richardo Pelly
trečiadienį išgirdo ūkio ministras Dainius Kreivys ir finansų
ministrė Ingrida Šimonytė.
„EIF yra atsakingas už didžiausią verslo skatinimo priemonę.
Šiandien aiškinomės, kodėl ta priemonė atsilieka nuo grafiko.
Gavome patikinimą, kad atsiliekama dėl sudėtingų procedūrų. EIF
teikdama šia priemonę mokosi kartu.
Tai yra sudėtingos procedūros. EIF reikia tas procedūras
sukurti ir įgyvendinti. Tai, kad procesas vėluoja, vertinu
neigiamai. Dėl to šiandien ir susitikome“, - paklaustas, kodėl taip
vėluoja verslo skatinimui skirti pinigai, aiškino D.Kreivys.
Pasak jo, su R.Pelly buvo sutarta, kad rugsėjį šis
instrumentas pradės veikti, ir pirmieji 820 mln. litų pateks į rinką.
Šias lėšas kreditų pavidalu dalins trys Lietuvos bankai. Kurie
bankai dalyvaus procese, D.Kreivys kol kas neatskleidžia.
Paskolas gavusios įmonės galės jas naudoti tiek investicijoms,
tiek apyvartinėms lėšoms. Didžiausi teikiami kreditai sieks 1,5
mln. litų.
R.Pelly aiškino, kad pinigų atsiradimą rinkoje labiausiai
stabdo techninės problemos, tačiau tikino, kad Lietuva tarp šalių,
kurioms padeda EIF, yra labiausiai pasistūmėjusi į priekį.
„Rugsėjį lėšos pasieks bankus. Manau, kad jie lėšas panaudos
greitai, nes tai yra jų įprastinė veikla“, - paklaustas, kada
pinigai gali realiai pasiekti verslą, sakė R.Pelis.