Sumaniai nukreipdami pinigų srautą į naująsias įmones, apsukruoliai skaičiuoja pelną, o skolas ir įsipareigojimus, kurių nė neketina vykdyti, palieka likviduojamoms ar bankrutuojančioms savo bendrovėms.
Šio reiškinio aukomis tampa vis daugiau sąžiningai dirbančių verslininkų.
Pinigai – lyg kraujas venose
„Jei pinigai versle suktųsi taip, kaip kraujas cirkuliuoja žmogaus organizme, jokios krizės nebūtų, bent jau aš jos tikrai nejausčiau.
Tačiau kai perpjaunama ir nesutvarstoma bent viena stambi kraujagyslė, kraujas ima tekėti į šalį, o pinigai nusėda aferistų kišenėje.
Tada kyla problemų“, – piktinasi Alytaus rajono verslininkas Romualdas Savickas.
Jis – individualiosios įmonės savininkas, 17 metų užsiimantis tarptautiniais bei vietiniais krovinių gabenimais.
Jau prieš kiek laiko verslininkas pastebėjo, kad už paslaugas į įmonės sąskaitą nepatenka pinigai. Paaiškėjo, kad neatsiskaičiusi bendrovė beveik jokio turto neturi arba ankstesnės veiklos nebeplėtoja.
Šiuo metu R.Savickui kelios įmonės skolingos apie 50 tūkstančių litų. Dėl kelių jų verslininkas yra kreipęsis į teismą. Bet vilties, kad pavyks iš skolininkų atgauti pinigus, jis turi mažai.
Keikia nepalankią sistemą
„Vos tik pasiskundžiu, kad kas nors neatsiskaito, išgirstu vienintelį patarimą: kreipkis į teismą“, – pasakojo R.Savickas.
Tačiau teisinė sistema, su kuria tenka susidurti bandant išieškoti skolas, verslininką piktina dar labiau negu nesąžiningi skolininkai.
Jis jau įsitikino, kad kreipimasis į teismą – ilgas, brangus ir dažnai bevaisis procesas.
Kai dokumentai pasiekia teismą, tas siunčia pranešimą skolininkui, o pastarasis rašo teismui prieštaravimą.
„Dažnai visiškai nelogišką ir niekuo nepagrįstą. Bet teisėjas, atsižvelgdamas į šį prieštaravimą, gali arba taikyti laikinąsias turto apsaugos priemones ir areštuoti skolininko turtą, arba besąlygiškai priimti prieštaravimą ir tuomet aš visą procedūrą turėsiu kartoti iš naujo.
O per tą laiką, kol vaikščiosiu pas advokatą ir teisėją, mano skolininkas susitvarkys taip, kad ne tik nebeliktų jokio turto, bet ir pačios įmonės.
Netrukus jis įsteigs kitą bendrovę ir dirbs toliau“, – apie šiandienio verslo ypatumus pasakojo R.Savickas.
Naudojasi situacija
Savo pavardės nenorėjęs skelbti verslininkas, paskelbęs skolose paskendusios įmonės bankrotą ir įsteigęs kitą tokia pat veikla užsiimančią bendrovę, tvirtina, kad paprasčiausiai naudojasi situacija.
„Naudojamės situacija, kai galima nelegalius dalykus padaryti legaliai.
Įstatymai nepasikeitė, tik dabar leidžiame sau elgtis taip, kaip anksčiau nesielgdavome, – viskas nurašoma krizei.
Dabar savotiškai kerštaujame bankams, kurie iš mūsų tyčiojosi. Niekur apie tai nebuvo kalbama, bet net ekonomikos klestėjimo laikotarpiu bendrovė, norėjusi gauti kreditą, privalėdavo užstatyti ne tik savo turtą.
Bankai reikalaudavo, kad savininkas laiduotų ir savo asmeniniu turtu.
Šio reikalavimo neįvykdęs apie kreditą galėjai nė nesvajoti.
Būdavo taip, kad, norėdamas gauti, pavyzdžiui, vos 100 tūkstančių litų kreditą, privalėdavai užstatyti ne tiktai dvigubai daugiau vertą bendrovės turtą, bet ir kokių poros milijonų litų vertės savo asmeninį turtą.
O kai paskui viskas taip pasisuko, tenka slėpti uodegas.
Bankroto procedūrai reikia rengtis ilgai ir kainuoja ji daug: jei nori, kad viskas vyktų sklandžiai, reikia mokėti visiems su ja susijusiems asmenims.
Daugelis skolų lieka tik popieriuje.
Realiai su savo verslo partneriais jau būni atsiskaitęs grynaisiais – kitaip negali, jeigu nori toliau dirbti toje srityje“, – teigė verslininkas.
* * *
Senos skolos – 42 milijonai litų
* Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje įregistruotos 2983 naujos įmonės (uždarosios akcinės bendrovės ir individualiosios įmonės).
* 2,5 procento jų vadovų yra direktoriai ir kitų bendrovių, kurios turi nepadengtų skolų, jų turtas areštuotas, jos yra likviduojamos arba bankrutavusios.
* Bendra tokių įmonių nepadengtų skolų suma pirmąjį šių metų pusmetį siekė beveik 42 mln. litų.
* Visų Lietuvos įmonių pradelstos skolos sudarė 1,7 mlrd. litų.
Šaltinis: kreditų biuras „Creditinfo Lietuva“