Kaunietė Inga sunkmečiu nutarė plėsti savo verslą. Keliuose Lietuvos miestuose ji nutarė atidaryti drabužių parduotuves: „Ieškojau trijų žmonių dirbti parduotuvėje Šiauliuose. Kreipiausi į Šiaulių darbo biržą. Norėjau pasinaudoti valstybės verslininkams siūloma parama ir įdarbinti žmones, už kuriuos Darbo birža pusę metų mokėtų subsidijas. Paprastai kalbant, pusę metų algą darbuotojui mokėčiau ne aš, o valstybė“.
Norinčių dirbti atsirado ne iš karto
Verslininkė Šiaulių darbo biržos specialistais liko patenkinta. Šie dirbo greitai, nuolat informuodavo Ingą apie pretendentus į jos siūlomas darbo vietas. Per trumpą laiką verslininkė rado visus tris darbuotojus, vienas jų – valstybės subsidijuojamas.
„Kai pradėjau ieškoti darbuotojų Vilniuje, susidūriau su problemomis. Kreipiausi į Vilniaus darbo biržą. Tačiau per savaitę atsiliepė vos keli žmonės. Labai nustebau. Gal Vilniuje visi labai gerai gyvena, kad žmonių nedomina laisvos darbo vietos?
Pati įdėjau skelbimą į internetą ir tuomet jau pasipylė skambučiai ir elektroniniai laiškai. Per valandą atsiliepė penki bedarbiai, o per tris dienas sulaukiau apie 100 norinčių dirbti. Galbūt Vilniaus darbo birža tiesiog neįdėjo mano skelbimo?“ - spėliojo verslininkė.
Darbą siūlė ne visiems
Vilniaus darbo biržos Darbo su darbdaviais skyriaus vedėja Rima Brazienė buvo kategoriška – taip negali būti: „Tačiau, jei verslininkė ieškojo darbo rinkoje papildomai remiamų, t.y. subsidijuojamų bedarbių, tuomet jos skelbimas nebuvo įdėtas į internetą. Konsultantai šią darbo vietą siūlė tik tiems žmonėms, kurie priklauso papildomai remiamų asmenų grupei. Taip daroma ir darbdavio, ir bedarbių naudai. Nenorime, kad darbdaviui skambintų jo reikalavimų neatitinkantys asmenys, nenorime klaidinti ir ieškančių darbo“.
Darbo rinkoje papildomai remiami yra neįgalieji, rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba šeimoje, ilgalaikiai bedarbiai, vyresni kaip 50 metų darbingi asmenys, nėščios moterys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, buvę narkomanai, prekybos žmonėmis aukos ir kiti.
Nuo rugpjūčio 1 dienos sumažėjo ir Darbo biržos darbdaviui mokama suma už šių asmenų įdarbinimą. Nuo šiol paprastai mokamas ne minimalus atlyginimas, o 50 proc. minimalaus darbo užmokesčio lėšų.
„Šiuo metu daug darbdavių nori įdarbinti subsidijuojamus žmones. Taip elgtis juos privertė sunkmetis. Kalbant atvirai, net galima būtų sakyti, kad subsidijuojami bedarbiai yra graibstomi.
Buvusių kalinių darbdaviai vengia, tačiau tiems, kam per 50 metų ar vaikų turintiems žmonėms dabar tikrai lengviau rasti darbą, nei, pavyzdžiui, prieš metus“, - sakė R.Brazienė.
Nuo šių metų pavasario kas mėnesį Vilniuje įdarbinama maždaug 125 papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų.