Vakar su premjeru Andriumi Kubiliumi susitikęs naujasis „PKN Orlen“ valdomos „Mažeikių naftos“ generalinis direktorius Krystianas Pateras pateikė Vyriausybės vadovui šūsnį klausimų, į kuriuos tikimasi atsakyti bendradarbiaujant su valdžia.
Tiesa, į vieną jų – pasiūlymą parduoti „Klaipėdos naftos“ akcijas – iškart atsakyta neigiamai.
- Kaip ketinate elgtis toliau, jeigu Vyriausybė nesileidžia į kalbas dėl Klaipėdos įmonės akcijų pardavimo? – „Lietuvos rytas“ vakar paklausė naujojo „Mažeikių naftos“ vadovo.
- Teks paieškoti kitų variantų. Neatsisakome minties dėl produktotiekio nuo Mažeikių iki Baltijos jūros.
Tačiau jeigu nenorima mums parduoti įmonės akcijų, galbūt siūlysime kitokią išeitį – norėtume įgyti teisę valdyti šį terminalą 15 ar 20 metų.
Esame nusiteikę nemažai investuoti Mažeikiuose, kad būtų gaminama kuo daugiau ir įvairesnių produktų. Visiškai patenkiname Baltijos valstybių poreikius, plėstis čia toliau nėra daug galimybių. Tad vienintelė išeitis – eksportuoti produkciją jūra.
Tam koją kiša per didelės dabartinės transportavimo sąnaudos. Jei nepasiseks suderinti logistikos reikalų, gali tekti persvarstyti investicijas.
Tačiau iš anksto noriu įspėti: tai nėra joks šantažas. Tiesiog kaip partneriai tariamės su Vyriausybe, kaip plėtoti veiklą.
- Bet ar negalima kitokiais būdais sumažinti transporto sąnaudų? Pavyzdžiui, derėtis su „Lietuvos geležinkeliais“?
- Galima. Premjeras pažadėjo rūpintis „Mažeikių naftos“ produktų transportavimo reikalais.
Šiuo metu gabenti produkciją geležinkeliais – gana brangu, nes tenka ją vežti aplinkiniais keliais, tiesioginės atšakos, pavyzdžiui, į Latviją, nenaudojamos.
Produkciją į Rygą esame priversti gabenti per Šiaulius. Jei būtų naudojama tiesioginė atšaka, kelias sutrumpėtų apie 200 kilometrų.
Tas pat ir gabenant į Klaipėdą – užuot važiavę per Skuodą, vagonai rieda kur kas ilgesnį atstumą per tuos pačius Šiaulius.
Vyriausybės vadovas davė pažadą susitarti su „Lietuvos geležinkeliais“, kad būtų galima išspręsti šiuos nesklandumus.
- Ar logistikos problemos buvo vienintelė susitikimo tema?
- Anaiptol. Pirmiausia norėjau prisistatyti kaip naujasis įmonės vadovas.
Tačiau svarstėme ir daugiau svarbių klausimų. Vienas jų – Vyriausybės parama įmonei investuojant į Mažeikių elektrinę.
Ketiname čia pastatyti sieros šalinimo iš dūmų įrangą, kad būtų galima deginti mazutą.
Jei šis projektas pavyktų, tai neabejotinai būtų didžiulis indėlis į energetinę šalies nepriklausomybę ir stabilumą.
Tačiau jo vertė – apie 300 milijonų JAV dolerių.
Padedami Vyriausybės mes tikimės, kad bus galima daliai šių darbų gauti Europos Sąjungos paramą.
- Ar „Mažeikių naftos“ gamyklai labai atsiliepė sunkmetis?
- Nelengva, kaip ir visiems. Pirmasis ketvirtis buvo iš tiesų prastas, antrojo rezultatai – jau geresni.
Tiesa, konkrečių skaičių minėti negaliu, nes mūsų koncerno akcijomis prekiaujama Vertybinių popierių biržoje ir tiktai per ją pateikiamos finansinės ataskaitos.
Tačiau atsižvelgdami į bendrą Baltijos šalių ūkio nuosmukį nesijaučiame labai prastai – naftos perdirbimas sumažėjo apie 5 proc.
- Ar yra vilčių, kad vėl ims veikti naftotiekis „Družba“, kurį Rusija uždarė dėl politinių priežasčių?
- Vilčių visada yra. Tikimės, kad anksčiau ar vėliau nugalės ekonominiai sumetimai.
Galiu garantuoti, kad Lietuvoje nusidriekusi naftotiekio atšaka visiškai tvarkinga, ja būtų galima pumpuoti naftą nors ir tuojau pat.