Tokia pozicija buvo išsakyta penktadienį Taline vykusiame Lietuvos, Latvijos ir Estijos finansų ministrų susitikime. Ingrida Šimonytė, Jurgenas Ligi ir Ainaras Repšė tarpusavio diskusijose pagrindinį dėmesį skyrė ekonominei situacijai ir viešųjų finansų iššūkiams, su kuriais trys šalys susidurs per ateinančius metus.
Pasaulio ekonomikos sulėtėjimas ir įtampa finansų rinkose dėl krizės žymiai paveikė Baltijos šalių ekonomiką. Po spartaus ekonomikos augimo laikotarpio Lietuva, Latvija ir Estija perėjo į ūkio nuosmukio fazę.
Ekonomikos sulėtėjimas Baltijos valstybėse apibūdinamas panašiais iššūkiais - poreikiu užtikrinti gerą šalių finansinę padėtį siekiant išvengti netvaraus valstybės skolos susikaupimo, imtis priemonių, švelninančių ekonominio sunkmečio pasekmes, ir išlaikyti pasitikėjimą finansų sektoriumi.
Dabartinio būtino prisitaikymo prie ekonominių sąlygų sparta ir apimtis griežtai apribojo trijų šalių viešuosius finansus. Estija, Latvija ir Lietuva viešųjų finansų stabilizavimo paieškose laikėsi panašių priemonių derinio - mažino biudžeto išlaidas, įskaitant administracinių išlaidų mažinimą, ir didino mokesčius, daugiausia - pridėtinės vertės ir akcizo mokesčius.
Tokioje situacijoje, kai reikia paspartinti ūkio atsigavimą, labai svarbu efektyviai ir veiksmingai panaudoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą. Paskata naujai ekonomikos augimo fazei, kurią galėtų suteikti šie papildomi ištekliai, turėtų būti išnaudota.
Ministrai sveikina Europos Komisijos iniciatyvas, skirtas supaprastinti struktūrinių fondų administravimą. Estija, Lietuva ir Latvija jau panaudojo pirmąjį supaprastintų taisyklių kompleksą; reikalingo bendrojo finansavimo užtikrinimas taip pat yra šių šalių biudžetų prioritetas.
Svarbus vaidmuo ekonomikos gaivinimo ir apskritai pasitikėjimo ekonomika atkūrimo procese tenka ir gyvybingam bei patikimam finansų sektoriui. Ministrai palaiko ES žingsnius pertvarkant ES finansų priežiūros sistemą ir rems ES pirmininkaujančios Švedijos pastangas ieškant tinkamų sprendimų šioje srityje.