Į Vilniuje ketvirtadienį atidarytą prekybos centrą „Ozas“ apsidairyti skubėjo ne tik minios pramogų ieškančių paauglių, bet ir didžiausių konkurentų – „Akropolio“ ir „Panoramos“ vadovai.
„Konkurencija ir iki šiol buvo labai didelė, tačiau ateityje ji taps dar nuožmesnė. Mūsų laukia įdomi kova“, – kalbėjo „Panoramos“ vadovas Raimondas Bureika.
Vis dėlto dauguma ekspertų prognozuoja, kad rinkos lyderis Vilniuje net ir atsiradus naujam rimtam žaidėjui artimiausiu metu nepasikeis, – juo ir toliau išliks „Akropolis“.
Kas taps traukos taškais?
„Kad sulauktų daugiau lankytojų, prekybos centras privalo turėti bent dvi svarbiausias parduotuves. „Oze“ jomis, matyt, taps maisto ir buitinių prekių parduotuvė „Prisma“ ir vokiečių drabužių parduotuvių tinklas „Peek & Cloppenburg“.
Nuo to, kaip seksis šiems nuomininkams, daug priklausys ir viso prekybos centro likimas“, – mano prekybos patalpas nuomojančios kompanijos „Re & Solution“ Investicijų ir analizės departamento vadovė Neringa Rastenytė.
Manoma, kad būtent tokių „razinų“ trūksta praėjusiais metais atidarytai „Panoramai“, negalinčiai pasigirti žmonių antplūdžiu. Ten įsikūrusio „Hyper Rimi“ neužteko, kad naujas centras trauktų minias pirkėjų.
Vilniaus „Akropolio“ valdytojas Česlovas Urbonavičius nemano, kad jo parduotuvė mieste yra populiariausia tik dėl didžiausią plotą užimančios „Maxima“.
„Gera maisto prekių parduotuvė traukia žmones, tačiau mes turime stiprią pramogų zoną: ledo areną, kino teatrą, daugybę restoranų. „Akropolio“ pliusu tapo ir šalia išdygęs „Ermitažas“ bei populiariausios drabužių ir avalynės parduotuvės“, – sakė Č.Urbonavičius.
„Apranga“ kojos neįkėlė
N.Rastenytė įsitikinusi, kad „Ozas“ Vilniuje atidarytas pačiu nepalankiausiu metu.
Prasidėjus krizei dalis nuomininkų bankrutavo arba pakeitė savo planus. „Ozas“ tapo pirmuoju dideliu prekybos centru Vilniuje, kuriame neįsikūrė nė vienas banko skyrius.
Atidaryti savo parduotuves „Oze“ atsisakė ir didžiausią drabužių parduotuvių tinklą Baltijos šalyse valdanti „Apranga“.
„Iš pradžių jie labai pasitikėjo savimi ir kėlė per daug sąlygų, todėl mes atidarėme daugiau parduotuvių „Akropolyje“ ir „Panoramoje“, – sprendimą neįsikurti „Oze“ aiškino „Aprangos“ vadovas Rimantas Perveneckas.
Jis pripažino, kad „Panorama“ kol kas nepateisino jo lūkesčių.
Žada mažas kainas
„Ozo“ valdytojai giria prekybos centre įsikūrusią „Prisma“, kuri esą vienintelė Lietuvoje atitinka didelės maisto ir buitinių prekių parduotuvės, skirtos apsipirkti kartą per savaitę, standartus.
Tačiau bent jau atidarymo vakarą didelių skirtumų nuo Lietuvoje jau veikiančių tinklų parduotuvėje „Prisma“ pastebėti buvo sunku. Dauguma prekių tokios pat kaip ir visur. Kainos taip pat panašios.
Žmonės maišais pirko atpigintus bananus, kurių kilogramas kainavo 1,79 lito.
Neįprastas buvo tik reikalavimas patiems pasisverti vaisius ir daržoves arba kaip banke atsispausdinti numeriuką norint prieiti prie sveriamos mėsos, žuvies ar pusgaminių skyrių.
Lenkiame ES vidurkį
Lietuva pagal prekybos centrų plotą 1000 gyventojų jau viršija Europos Sąjungos vidurkį.
Didieji prekybos centrai užima apie 770 tūkst. kv. metrų. Planuota pastatyti dar 350 tūkst. kv. metrų, bet prasidėjus krizei daugelis projektų, tarp jų antrasis „Akropolis“ Vilniuje, sustabdyti.
Vokietijos kompanijos „ECE Projektmanagement“ atstovas Burkhardas Barkas „Lietuvos rytui“ teigė, kad investuotojai nesvarstė galimybės stabdyti „Ozo“ statybų, kol baigsis krizė.
Manoma, kad „Ozo“ privalumu sunkmečiu taps stiprus užnugaris – Vokietijos kompanija Europoje valdo 112 panašių centrų, todėl turi idėjų, gali lengviau surasti nuomininkų ar kurį laiką dengti nuostolius.
Puoselėja ambicingus planus
„SBA idėjų namams“ rinkodaros vadovė Milda Goštautaitė neslepia, kad Šiauliuose, kur atidarytas naujas prekybos salonas, puoselėjami itin ambicingi planai: „Mes artimiausiu metu ketiname atsiriekti didžiąją rinkos dalį, neskaičiuojant nedidelių, pagal individualius užsakymus dirbančių įmonių“.
SBA įmonių grupei priklausanti bendrovė jau turėjo Šiauliuose saloną, bet jis buvo įsikūręs ne tokioje patrauklioje vietoje.
Naujajame baldų ir dekoro salone daugiau kaip pusę gaminių sudaro SBA koncernui priklausančių įmonių pagaminti korpusiniai ir minkštieji baldai. Taip pat klientams siūloma rinktis iš naujausių Italijos, Vokietijos, Lenkijos, JAV, Belgijos, Danijos gamintojų kolekcijų.
Be baldų, salonas prekiaus ir įvairiausiais aksesuarais – nuo stalo serviravimo reikmenų iki kilimų, pagalvėlių.
Keturis salonus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Tauragėje turėjęs tinklas šiauliečiams pasiūlė ir buitinės technikos kaimynystę, nes toks centras labiau traukia pirkėjus.
Ištuštėjo pirkėjų kišenės
Kad prekybos centrams nėra lengva, įrodo šių metų pavasarį duris atvėrusio Šiaulių „Akropolio“ pavyzdys. Nors šiauliečių ir iš aplinkinių rajonų atvykusių pirkėjų minios tebeplaukia į šį prekybos centrą ir miesto centre įsikūrusį „Saulės miestą“, pastebimai sumažėjo perkančiųjų.
„Šiauliečių perkamoji galia ir taip buvo gerokai mažesnė nei kitų didmiesčių gyventojų, bet per sunkmetį dar labiau sumenko“, – neslėpė bendrovės „Akropolis LT“ nuomos skyriaus vadovė Renata Jakubčionienė.
„Akropolyje“ dar nekilo problemų dėl pasitraukiančių ar bankrutuojančių nuomininkų, bet dėl sumenkusių pajamų jie jau vėluoja mokėti nuomą.
Žlugdo nuožmi konkurencija
Anksčiau nė vieno šiuolaikiško prekybos centro neturėjusiuose Šiauliuose per kelerius pastaruosius metus duris atvėrė visa jų virtinė: „Tilžė“, „Saulės miestas“, „Bruklinas“, „Arena“, „Iki“, „Akropolis“.
Pagal vienam gyventojui tenkantį prekybos plotą Šiauliai išsiveržė į pirmaujančiųjų gretas.
Kol neprasidėjo visą pasaulį sukrėtęs sunkmetis, pirkėjų pakako visiems, bet dabar kai kurie rinkos dalyviai pateko į nepavydėtiną padėtį. Stabiliausiai laikosi „Akropolis“ ir „Saulės miestas“, o kituose pastebimai pagausėjo neišnuomotų plotų, viena po kitos traukiasi nebeišsilaikančios prekybos įmonės.