Pasak šalies vadovės atstovo spaudai Lino Balsio, prezidentės
nuomone, svarbiausia šiuo metu yra kuo greičiau atgaivinti pinigų
įsiliejimą į rinką per verslo, paslaugų sektoriaus skatinimą ir
kreditavimą.
„Prezidentės nuomone, veikla yra suplanuota gerai, tačiau
trūksta apsukų. Reikėtų, kad visi tie projektai ir tos priemonės,
kurios yra suplanuotos, vyktų sparčiau ir aktyviau“, - D.Grybauskaitės poziciją išsakė jos atstovas.
Šalies vadovė atkreipė dėmesį į antimonopolinės veiklos
priemones. Anot D.Grybauskaitės, dominuojančios padėties rinkoje
metodika ir įstatymų bazė turėtų būti skubiai peržiūrėta ir
patobulinta.
Prezidentė ūkio ministrui taip pat išsakė susirūpinimą dėl
ekonomikos pasitraukimo į vadinamąją pilkąją zoną.
„Tai dar ne šešėlis, bet ne visai ir legalu. Tai iš tiesų labai
svarbi problema, didelė, aktuali. Verslininkai apie tai tik ir
kalba, dalis į tą pilkąją zoną ir pereina. Čia problema, kurią
prezidentė ministrui nurodė išanalizuoti ir pateikti atsakymus bei
konkrečių priemonių planą“, - kalbėjo L.Balsys.
Be to, D.Grybauskaitė ūkio ministerijos vadovui negailėjo
kritikos ir dėl mokslo, studijų, verslo slėnių programų
įgyvendinimo. Šalies vadovė įsitikinusi, kad potencialą šalies
ekonomikai sudarysiantiems slėniams trūksta koordinavimo ir
aktyvesnės veiklos tarp už tai atsakingų Ūkio bei Švietimo ir
mokslo ministerijų.
Reaguodamas į prezidentės išsakytą kritiką D.Kreivys sakė, kad
atsižvelgs į šalies vadovės siūlymus peržiūrėti koncentraciją
reguliuojančius teisės aktus. Pasak D.Kreivio, Ūkio ministerija
yra parengusi Konkurencijos įstatymo pataisas, leisiančias pažaboti
nesąžiningus konkurencinius veiksmus.
Ūkio ministras sutiko, kad mažmeninėje Lietuvos prekyboje ir
bankininkystėje yra susiformavusi oligopolija. Dėl to D.Kreivys
neatmetė, kad Lietuva, sekdama kitų šalių pavyzdžiu, minėtame
įstatyme galbūt pakeis rinkoje dominuojančios padėties sąvoką ir
nuleis užimamos rinkos dalies kartelę, nuo kurios rinkos dalyvis
būtų laikomas dominuojančiu. Koks dydis siūlomas, ministras
negalėjo atsakyti.
„Kol kas pasiūlymų nėra. Žinome, kad Vokietijoje ir Austrijoje,
pavyzdžiui, yra po 30 proc. (Šiuo metu Lietuvoje dominuojančia
padėtimi laikoma, kai įmonė turi 40 proc. rinkos - ELTA). Ir pas
mus gali tiek būti. (...) Mes manome ir matome iš mūsų tyrimų, kad
sektoriai, kuriuose vyrauja oligopolijos, yra maža konkurencija,
pasižymi itin žemu darbo našumu. Tai rodo, kad šitų sektorių
efektyvumas ir gyvybingumas yra labai žemas, ir manome, kad būtent
į tuos monopolizuotus, oligopolizuotus sektorius reikia atvesti
užsienio investicijas“, - sakė ūkio ministras.
Be to, Ūkio ministerijos vadovas neatmetė, kad į Lietuvą dėl
sveikos konkurencijos dar gali ateiti vienas užsienio bankas.