Statistikos departamentas praneša, kad valstybės sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2316,8 lito ir, palyginti su pirmuoju 2009 m. ketvirčiu, sumažėjo 0,1 proc., o privačiame sektoriuje - 2073,8 lito ir buvo 1,8 proc. mažesnis nei pirmąjį ketvirtį.
Darbo užmokesčio mažėjimą antrąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, lėmė darbų mastų, nereguliarių išmokų mažėjimas ir kt.
Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, vidutinis samdomų darbuotojų skaičius sumažėjo 4,1 procento. Labiausiai jis sumažėjo statybos (11,8 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (7,5 proc. ), apdirbamosios gamybos (6,9 proc.), prekybos (6,2 proc.) įmonėse.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju 2008-ųjų ketvirčiu, sumažėjo: šalies ūkyje - 2,9, privačiame sektoriuje - 6,1, o valstybės sektoriuje padidėjo 1,3 procento.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį šių metų ketvirtį sudarė 1687,1 lito, valstybės sektoriuje - 1792,4 lito, privačiame sektoriuje - 1615 litų. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis antrąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo: šalies ūkyje - 0,9, valstybės sektoriuje - 0,1, privačiame sektoriuje - 1,7 proc., o per metus sumažėjo: šalies ūkyje - 1,5, privačiame sektoriuje - 4,6, o valstybės sektoriuje padidėjo 2,4 procento.
Realusis darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju. ketvirčiu, sumažėjo: šalies ūkyje - 0,7 proc., privačiame sektoriuje - 1,5 proc., o valstybės sektoriuje padidėjo 0,1 procento.
Realusis darbo užmokestis šalies
ūkyje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju
2008-ųjų ketvirčiu, sumažėjo: šalies ūkyje - 6,4, valstybės
sektoriuje - 2,7, o privačiame sektoriuje - 9,3 procento.
"Swedbank": dėl
mažėjančio darbo užmokesčio gresia antroji emigracijos banga
Atlyginimų ir paklausos sąlygojamų
kainų spiralė Lietuvoje toliau sukasi, tik šį kartą ja sparčiai
judama žemyn, sako "Swedbank" analitikai. Jie prognozuoja,
kad vidutinis darbo užmokestis šalyje šiemet kris bent jau perpus
tiek, kiek krenta eksportuojamų prekių kainos, ir atsidurs 2007
metų lygyje.
Banko analitikai taip pat įspėja dėl
gresiančios antros emigracijos bangos.
"Darbo užmokesčio ir vartojimo
spiralė šiuo metu visu greičiu sukasi žemyn. Kritus paklausai ir
eksporto, ir vidaus rinkose, įmonėms tenka konkuruoti kaina, todėl
jos mažina kaštus, tarp jų ir darbo užmokestį. Savo ruožtu,
sumažėjus pajamoms, gyventojai tampa jautresni kainų pokyčiams,
vartojimas dar sumažėja ir ratas sukasi iš pradžių", - sako
"Swedbank" analitikė Lina Vrubliauskienė.
Pasak
jos, darbo užmokestis kinta ta pačia kryptimi kaip ir eksportuojamų
ir importuojamų prekių kainos.
"Atlyginimas yra už
darbą mokama kaina, tad krentant prekių kainoms, mažėja ir darbo
užmokestis. Kita vertus, Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos
Sąjungoje nedarbas - panašūs skaičiai yra tik Latvijoje, Estijoje
ir Ispanijoje. Perteklinė darbo jėgos pasiūla taip pat mažina
atlyginimų už darbą kainas", - teigia
L.Vrubliauskienė.
Statistikos departamento duomenimis, per
metus iš Lietuvos eksportuotų prekių kainos nukrito beveik 20
proc., o importuotų prekių - 14 procentų.
"Swedbank"
analitikai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokesčio mažėjimas
šiemet bus didžiausias ir sieks apie 10-12 procentų.
"2010
metais ši tendencija, manome, išsilaikys, tačiau darbo užmokesčio
mažėjimo tempai bus lėtesni - atlyginimai turėtų kristi dar 5-7
proc. Reikia turėti galvoje, kad šis kritimas bus matomas lyginant
ne su "sočiais" 2008 metais, kaip dabar, o su 2009-ųjų
sunkmečiu", - sako L.Vrubliauskienė.
Pasak jos, nors
darbo užmokesčio mažėjimas yra neišvengiamas, siekiant atkurti
Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, ilgalaikėje perspektyvoje šis
procesas gali būti žalingas šaliai dėl galimos antrosios
emigracijos ir protų nutekėjimų bangos.
"Tokią
tendenciją jau matome Latvijoje. Lietuvoje ji kol kas ne tokia
akivaizdi, tačiau ateityje gali išryškėti. Ekonomikų atsigavimas
Vakarų Europos valstybėse ir JAV prasidės gerokai anksčiau nei
tai pajus Lietuva. Mūsų ekonomika vėl kilti pradės tik po to, kai
atsigaus svarbiausios eksporto rinkos.
Tai reiškia, kad bus
netrumpas laikotarpis, kai situacija Lietuvos ir Vakarų valstybių
darbo rinkose itin skirsis ir tai gali paskatinti antrąją
emigracijos bangą. Atsigaunant šalies ekonomikai Lietuva vėl gali
susidurti su darbo jėgos problema, o ilgalaikėje perspektyvoje
emigracija gali daryti skaudžią įtaką Valstybinės socialinio
draudimo sistemos situacijai", - prognozuoja L.Vrubliauskienė.