„Neteisingumas, mano nuomone, buvo tada, kai įmonė buvo
privatizuota už vieną kainą ir praėjus labai nedaug laiko atsirado
labai palankus šioms įmonėms reguliavimo režimas - Elektros
energetikos įstatymas, kuris susiejo kainas su turtu, kuris buvo
indeksuotas. Natūralu, kad, esant tokiam režimui įmonė būtų verta
gerokai daugiau nei tuo metu, kai buvo privatizuota“, - Lietuvos
radijo ir televizijos laidoje „Akiračiai“ penktadienį sakė R.Kuodis.
Jo nuomone, „NDX energijos“ skolos perkėlimo įmonei procesas taip
pat susijęs su kainų reguliavimu, priklausomai nuo turto vertės.
„Kai perkeli skolą įmonei - apsimoka tai daryti, nes tu nurašai
sąnaudas, ši skola yra turto šaltinis šalia nuosavo kapitalo ir tu dar
kartą gauni tuos pačius pinigus. Čia kaltinti daugiau reikėtų
idiotišką reguliavimo režimą, kuris buvo kelerius metus ir, beje,
išlieka ir dabar“, - kalbėjo R.Kuodis.
Jo teigimu, atsižvelgiant į kainų reguliavimo tvarką, tai buvo
logiškas privataus kapitalo žingsnis, tačiau jis nebūtinai reiškia,
kad įmonė buvo privatizuota savomis lėšomis.
„Tiesiog buvo mažinamas įstatinis kapitalas, o mainais buvo
perkelta skola, kad nereikėtų mokėti dividendų, nors įmonės kasoje
nebuvo tiek pinigų, kiek buvo išmokėta. Čia, sakyčiau, buvo toks
finansinis triukas, kuris išplaukė iš to reguliavimo režimo“, -
kalbėjo analitikas.
„NDX energijos“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius aiškino,
kad po VST privatizavimo buvo optimizuota įstatinio kapitalo
struktūra, išmokant lėšas visiems akcininkams. Jo teigimu, išmokas
gavo apie 4 tūkst. akcininkų, įskaitant ir „NDX energiją“, ir tai
nebuvo įstatymo pažeidimas.
„Elektros kainų reguliavimas buvo vienodas: tiek RST, tiek VST.
Dabar man šiek tiek skaudu, kad keliamas ieškinys būtent dėl to, kad
VST dirbo efektyviai, tvarkingai ir išmokėjo savo akcininkams tam
tikras lėšas bei sumokėjo apie 80 mln. daugiau pelno mokesčio į
valstybės biudžetą nei RST per tą laikotarpį. Tuo tarpu, jei to nebūtų
įvykę ir jei būtų ta bendrovė valdoma kaip RST, tai tos lėšos būtų
išeikvotos“, - tvirtino I.Staškevičius.
Pasak R.Kuodžio, 2001 metais skaidant „Lietuvos energiją“, jos
turtas taip pat buvo vertinimas, ir ši įmonė buvo gerokai vertesnė už
abejus skirstomuosius tinklus, tačiau kuriant LEO LT jos vertė jau
buvo gerokai mažesnė.
„Vienas faktas, kaip blynas - indeksavus turtą „Lietuvos energija“
nepaprašė didesnių kainų „kepurių“ iš reguliuotojo 2005-2007 metais.
Kuriant LEO LT reikėjo vertinimo, vertinimas rėmėsi pinigų srautais,
o tie pinigų srautai kyla iš reguliavimo“, - tvirtino R.Kuodis.
Jo manymu, nepaisant visų aplinkybių, reikėtų baigti su LEO LT
projektu, tik kyla klausimas - kaip ir kiek verta tęsti šią epopėją.
Ar visuomenės rimties vardan nevertėtų kuo greičiau susitarti
partneriams dėl teisingo išėjimo iš šitos „smėlio dėžės“.
„Dabar mes matome, kad Vyriausybė bando užimti tokias agresyvias
pozicijas ir galbūt tai yra derybinės pozicijos. Po savaitės
pamatysime, kokį kelią jie svarsto: vienas kelias - ilgas procesas,
nauji turto vertinimai, kitas yra paprastesnis - būtent akcijų
atsikeitimas, tai yra teisybės atstatymo procesas“, - kalbėjo
centrinio banko analitikas.
Jo teigimu, energetika, ypač Lietuvoje, vien pagal savo pobūdį
visada bus politizuojama.
„Matėme, kiek buvo epopėjų buvo susiję su „Lietuvos dujų“,
„Mažeikių naftos“ ir dabar su LEO LT (...). Ne kartą sakiau, kad
energetika yra bomba po Lietuvos politinės sistemos pamatais. Mes
matome tiek žlugusių politikų, tiek nepelnytai iškilusių, kurie
prisilietė prie energetikos, sakykime, „Williams“ (JAV bendrovė,
privatizavusi „Mažeikių naftą“ 1999 metais - BNS) epopėjos metu“, -
sakė R.Kuodis.
I.Staškevičius tvirtino, kad „NDX energija“ įmonės LEO LT
valdyme nedalyvauja, stebėtojų tarybos posėdžiai vyksta jos atstovų
energetikos ministro kabinete.
LEO LT valdyba niekur nekomentuoja VST ieškinio - jie supranta,
kad jie nieko nebelemia, jų dienos suskaičiuotos ir tik formaliai
egzistuoja. Manau, kad LEO LT likvidavimui reikės ne vienerių metų“,
- kalbėjo I.Staškevičius.
Pareikalavo pradėti derybas
Prieštaraudama vienpusiškam
sprendimui dėl LEO LT panaikinimo ir kaltindama Vyriausybę pažeidus
bendradarbiavimo pareigą, VP dešimtuko valdoma bendrovė „NDX energija"
šią savaitę pareikalavo pradėti derybas dėl LEO LT likimo. Savo
ruožtu energetikos ministras atmeta bet kokius kaltinimus dėl neva
neteisėtų Vyriausybės veiksmų.
„NDX energija" rugpjūčio 24 dieną pateikė Vyriausybei rašytinę
pretenziją. Pagal sutartį po jos pateikimo šalys turėtų iš karto
pradėti derybas ir mažiausiai per 60 dienų jas baigti.
„NDX energijos" generalinis direktorius Petras Jašinskas siūlo
energetikos ministrui ne vėliau kaip rugsėjo 1-ąją surengti derybų
susitikimą.
Arvydas Sekmokas penktadienį išsiųstame atsakyme kviečia „NDX
energijos" atstovus susitikti rugsėjo 1-ąją: „Vyriausybė palaiko
pasiūlymą spręsti nuomonių skirtumus geranoriškų susitikimų būdu".
„NDX energija" pretenzijoje pakartoja savo pasirengimą
bendradarbiauti ir skatina Vyriausybės atstovus geranoriškų derybų
būdu ir šalims priimtinomis sąlygomis skubiai išspręsti susidariusią
padėtį, maksimaliai apsaugant LEO LT akcininkus nuo didesnės žalos.
Tai turėtų būti įforminta šalių sutartimi, pasirašyta iki balsavimo
LEO akcininkų susirinkime rugsėjo 4-ąją, rašoma dokumente.
Iš esmės sutikdama su LEO LT likvidavimu, įmonė teigia
nesutinkanti su bet kokiu sprendimu dėl bendrovės panaikinimo, šalims
iš anksto neaptarus jo sąlygų, be to, ji neatsisako savo teisių ir
reikalavimų, įskaitant žalos atlyginimą.
P.Jašinsko teigimu, LEO LT projektą įmanoma nutraukti per
protingai trumpą laiką - iki 1 mėnesio, o delsimas kasdien generuoja
nuostolius.
Susidariusią situaciją, kai visi - tiek Seimo, tiek Vyriausybės -
sprendimai priimami voliuntaristiškai, „NDX energijos" vadovas vertina
kaip privataus investuotojo turto ir ekonominių interesų prievartinį
paėmimą.
A.Sekmokas atsakyme „NDX energijai" teigia esąs nustebęs dėl
teiginių, kad Vyriausybė elgiasi nesuderinamai su teisinės valstybės
principais ir įsipareigojimais.
„Mes kategoriškai atmetame bet kokias insinuacijas apie
Vyriausybės ar jos institucijų neteisėtus veiksmus. Priešingai,
Vyriausybė toliau aktyviai veiks įgyvendindama Konstitucijos ir kitų
įstatymų reikalavimus", - rašoma A.Sekmoko atsakymuose.
„NDX energijos" vadovai siūlo Vyriausybei pasirašyti susitarimą,
kuriuo šalys grįžtų į padėtį, buvusią iki LEO LT sukūrimo - tai yra
38,3 proc. akcijų „NDX energija" grąžintų LEO LT už jų emisijos
kainą, o už tai ji atgautų visas įneštas (97 proc.) VST akcijas ir
beveik 608 mln. litų VST išmokėtų dividendų.
Tuo tarpu A.Sekmokas pastaruoju metu atvirai pareiškė, kad
Vyriausybė neketina pasirinkti restitucijos kelio, nes akcininkams
neįmanoma išsidalyti iki LEO LT steigimo buvusį turtą.
2008 metų balandžio 29 dienos Vyriausybės ir „NDX energijos"
sutartis dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo numato, kad derybos,
vienai šalių pateikus rašytinę pretenziją, turi prasidėti nedelsianti
ir vykti ne trumpiau kaip 60 dienų, nebent būtų susitarta greičiau, o
visi nesutarimai galutinai sprendžiami arbitražu pagal Stokholmo
arbitražo taisykles.
Pretenziją „NDX energija" pateikė rugpjūčio 24 dieną.