"Nordea Markets" analitikai piešia nuosaikaus, bet ilgalaikio
atsigavimo laikotarpį. Analitikų prognozėmis, pasaulio šalių BVP
augimas jį patvirtins jau 2010-aisiais, o Baltijos šalys atsigavimo
galėtų tikėtis 2011-aisiais.
"Gegužę savo apžvalgoje sakėme,
kad pasaulinė ekonomika priėjo kryžkelę - buvo besimezgančių pagerėjimo
ženklų, bet netikrumas rinkose buvo itin didelis. Praėjus keturiems
mėnesiams visi duomenys rodo, kad pavasario optimizmas pasitvirtino", -
sakė "Nordea" vyriausiasis analitikas Helgė J.Pedersenas.
Pasak jo, kai kurios šalys - Vokietija, Prancūzija, Norvegija ir
Japonija - atsigavo jau antrąjį ketvirtį, anksčiau nei buvo
prognozuota. Net krizės epicentre, JAV, yra akivaizdžių ženklų, kad
ekonomika trečiąjį ketvirtį augs.
"Turime priežasčių
pasakyti, kad ryžtingos kovos su krize priemonės, kurių praėjusį rudenį
ėmėsi viso pasaulio vyriausybės ir ekonomikos strategai, buvo
nuostabiai sėkmingos - jos padėjo atremti krizę. Tačiau reikia
pažymėti, kad švęsti ilgalaikį ir tvirtą pagerėjimą dar anksti, nes
ateityje laukia keblumai", - pažymėjo H. J.Pedersenas.
Pirma,
ekonomika kyla nuo istoriškai žemo lygio - per kelis ketvirčius
daugelio šalių gamybos lygis nukrito į buvusį prieš dešimtmetį. Antra,
nors prognozės ir geresnės, pasaulinis nedarbo lygis ir toliau kils,
įmonės atsargiau žiūrės į investicinius projektus, o vartotojai - į
išlaidas. Trečia, sugriežtėjo kreditavimo standartai pasaulio finansų
sektoriuje. Šie faktoriai lemia palyginti silpną atsigavimą
prognozuojamuoju periodu (iki 2011 m. imtinai).
Nepaisant to,
šių metų antrąjį pusmetį galime pamatyti greitesnio atsigavimo ženklų,
ypač gamybos sektoriuje, nes gamybos nuosmukis viršijo paklausos
smukimą.
Tačiau šio rodiklio nedera pervertinti - yra grėsmė,
kad jei paklausa neatsigaus taip greitai kaip gamyba, rinkoje gali būti
naujų nusivylimų, ypač daug energetinių išteklių naudojančiose šalyse,
tokiose kaip JAV. Nusivylimo grėsmę jau dabar didina staigus žaliavų
kainų ūgtelėjimas, labai nelaiku padidinęs įmonių kaštus ir sumažinęs
vartotojų perkamąją galią.
Akivaizdu, kad gamybos suaktyvėjimo
nauda labiausiai palies šalis naftos eksportuotojas. Ypač Rusiją, kuri
gali atsigauti anksčiau nei tikėtasi. Kadangi šiose šalyse ekonomikos
atsigavimas, atrodo, bus stipresnis nei prognozuotas gegužę, "Nordea"
taip pat didina naftos kainų prognozę.
"Yra tikimybė, kad
ekonomikos atsigavimas bus stipresnis nei dabar manome. Daug žadantys
ekonominiai rodikliai paliko žymę finansų rinkose, paskatindami spartų
akcijų kainų augimą ir korporacinių įsipareigojimų kreditoriams
sumažėjimą įmonių obligacijų rizikos premijų sumažėjimą", - teigė H. J.Pedersenas.
Pasak jo, tai lemia pigesnių kreditų atsiradimą
ir finansinių įsipareigojimų turėtojų turto augimą kreditorių turto
augimą, o šie faktoriai sąlygoja didėjantį vartotojų polinkį pirkti.
Stipresnis nei tikėtasi būsto rinkos pagerėjimas taip pat gali
prisidėti prie spartesnio atsigavimo.
"Pagrindinė mūsų
prognozuojamo scenarijaus linija - nuosaikus, bet ilgalaikis
atsigavimas. Tačiau vyriausybių ir centrinių bankų laukia naujas
didelis iššūkis - pasiruošti tinkamas išėjimo strategijas, kad galėtų
atsitraukti nuo dabartinės ekspansinės ekonominės politikos. Jei jie to
nepadarys, laukia kitas finansinių rinkų griuvimas, o blogiausiu atveju
- nauja pasaulinė recesija", - teigiama "Nordea" ekonomikos apžvalgoje.
Dabartinėje padėtyje akivaizdu, kad labai švelni fiskalinė politika,
kurios vis dar laikomasi, toliau tęstis nebegali. Biudžeto deficitai ir
viešojo sektoriaus skolos daugelyje šalių yra neįtikėtinai išaugę, ir
dauguma iš dvidešimties grupės (G20) valstybių tikriausiai sugriežtins
fiskalinę politiką 2010-aisiais, vėliausiai - 2011 metais.
Centriniai bankai prognozuojamuoju periodu taip pat turėtų imtis
laipsniškai griežtinti monetarinę politiką. Daugelio šalių centriniai
bankai ne tik iki istorinių žemumų sumažino palūkanų normas, bet ir
ėmėsi kiekybinių priemonių finansinių rinkų efektyvumui padidinti.
Pastarąsias jie turėtų mažinti pirmiausia.
"Nordea" tikisi, kad
Europos centrinis bankas pradės didinti palūkanų normas 2010-ųjų
rudenį. JAV federalinis rezervas, ko gero, lauks iki 2011-ųjų pradžios.
Ilgalaikių vertybinių popierių pelningumai prognozuojamuoju
periodu pamažu kils, bet galimas periodiškas pelningumų kritimą. Be to,
gali įvykti realus atotrūkis tarp JAV ir Europos finansų rinkų, ypač
jei po pirminio akcijų rinkos atsigavimo augimas JAV pasirodys esąs
silpnesnis nei tikėtasi.
"Nordea" prognozėmis, tokio scenarijaus tikimybė 2010 m. pradžioje gana didelė.
Valiutų rinkose trumpuoju laikotarpiu JAV doleris ir toliau silpnės
euro atžvilgiu, nes auga rizikos paklausa ir naftos kainos. Ilgesniu
laikotarpiu monetarinės politikos tendencijos leidžia prognozuoti, kad
JAV doleris vėl sustiprės iki 1,3 euro atžvilgiu. Kartu su
atsigaunančiomis finansų rinkomis augančių rinkų šalių valiutos taip
pat turėtų stiprėti, įskaitant Švedijos, Norvegijos kronas ir
Didžiosios Britanijos svarą. Kita vertus, tipinės finansavimo valiutos,
tokios kaip Japonijos jena ar Šveicarijos frankas, tikėtina,
prognozuojamuoju periodu smuks.
Baltijos šalių ekonomikos
2009-aisiais kris sparčiai - Estija 14 proc., Latvija 18 proc., Lietuva
- 16 proc., kai euro zonos smukimas turėtų siekti apie 3,5 procentų.
2010-aisiais Baltijos šalių nuosmukio tempas, "Nordea" prognozėmis,
sulėtės: Estija smuktels 2,5 proc., Latvija 3 proc., Lietuva - apie 4
procentus. Globali ekonomika tuo metu jau turėtų rodyti atsigavimo
ženklus ir kilti 3,4 proc., o euro zona - 2,1 procento.
Pirmieji atsigavimo ženklai Baltijos šalių BVP rodiklyje pasirodys
2011-aisiais, tada Latvijos ekonomika ūgtelės sparčiausiai - 2 proc.,
Estijos - 1,5 proc., Lietuvos - 1 procentu.
Nors šiuo metu
vartotojų pasitikėjimo rodiklis Baltijos šalyse kyla, antrąjį pusmetį
šalys vis dar susidurs su vartojimo sunkumais, kuriuos lemia problemos
darbo rinkoje ir sumažėję viešojo sektoriaus atlyginimai.
"Abi sritys ir toliau liks probleminės, nes nedarbas vis dar atsilieka
nuo BVP, o atlyginimų augimas 2005-2008 metais neatitiko produktyvumo
augimo, ir atlyginimų korekcija tebevyksta", - sakė "Nordea Bank
Latvia" vyriausiasis ekonomistas Andris Strazdas.