- Viename Lietuvos kurortų suprojektavote išskirtinės architektūros ekologiškų daugiabučių kvartalą, kurio namuose elektrą gamintų saulės kolektoriai, šilumą - geoterminiai siurbliai.
Tačiau, kalbama, šis pirmasis Lietuvoje žaliasis kvartalas neišvys dienos šviesos. Kodėl? - „Lietuvos rytas“ pasiteiravo G.Klimavičiaus.
- Apmaudu, tačiau iš pradžių palaikę ekologiškos architektūros idėją, dabar projekto užsakovai ima trauktis. Jiems atrodo, kad vartotojai nepasirengę už pažangias technologijas papildomai mokėti. Žinoma, savo sąlygas dar diktuoja ir monopolininkai energijos tiekėjai.
Nesutinku su jais. Manau, kad žmonės mielai rinktųsi ekologišką antrąjį būstą, kurio išlaikymas jiems ne tik nekainuotų, bet ir duotų pelno. Kalbu ne apie buto nuomą, kai jame negyvenama, o apie pajamas už pagamintą ir į tinklą grąžintą elektros energiją.
Argi nenuostabu, kai per naktį elektros skaitiklis atsisuka atgal? Taip gyvena jau nemažai žmonių pasaulyje. Jų modernus būstas ne naudoja, o gamina elektros energiją.
Žinoma, iš pradžių į tokį būstą tektų investuoti daugiau, tačiau tai - investicija į ateitį. Modernių ekologiškų technologijų Lietuvoje netrūksta, tačiau didžiausia problema - žmonių psichologija ir įsigalėjęs tiekėjų monopolis.
Jei atominei elektrinei statyti skirtus pinigus investuotume į alternatyvius energijos šaltinius naudojančias modernias technologijas, energijos gamintoju galėtų tapti kiekvienas mūsų.
- Tai realu?!
- Privačiuose namuose jau ne viena lietuvių šeima yra įsirengusi saulės kolektorius, baterijas, vėjo malūnus. Elektros jiems netrūksta, atliekamą dar ir parduoda. Todėl kiekviename bute, name galime turėti nedidelį energijos šaltinį.
Amerikiečiai, anglai, vokiečiai jau turi sukūrę savas ekologiškos architektūros sistemas, atskiras tokių statinių statybos normas, kurias, beje, nutarta suvienodinti.
Ekologiją jie supranta kur kas globaliau. Kad namas būtų laikomas ekologišku, jis turi atitikti daugybę kriterijų. Svarbu ne tik alternatyvios technologijos, bet ir namo vieta, jo pasiekiamumas, statybinės medžiagos, interjeras.
Pagal jų vertinimus, Lietuvoje neturime nė vieno ekologiško pastato. Yra pavienių namų su geoterminio šildymo sistemomis, saulės kolektoriais, tačiau nėra visumos, o ji - ypač svarbi.
Užterštoje aplinkoje nieko nereiškia vienas ekologiškas namas. Turi būti kuriama visa ekosistema.
Kad ir tokia, kokią sugalvojo kalifornietis architektas Naderas Khalili. Jis metė projektuoti dangoraižius ir ėmė statyti namus iš žemės. Su cementu sumaišyta žemė pilama į maišus ir iš jų statomi namai, kyla ištisi miesteliai. JAV sparčiai populiarėja ir namai iš molio.
- Bet tai - senolių technologijos. Siūlote statyti namus iš molio ir šiaudų? Man labiau patiktų gyventi moderniame name.
- Tiesiog noriu pasakyti, kad yra labai daug alternatyvių galimybių, tačiau nei jomis naudojamės, nei ką nors darome, kad situacija pasikeistų. Trypčiojame vietoje, tuo tarpu pasaulyje jau kuriami tokie projektai kaip „Cor“ bokštas Majamyje, suprojektuotas amerikiečio architekto Chado Oppenheimo.
Šio dangoraižio fasade esančiose ertmėse siūloma įmontuoti elektros energiją gaminančius vėjo malūnus. Jei projektas bus įgyvendintas, tai bus įspūdingas architektūros ir ekologiškų technologijų kūrinys.
Privalome atsibusti ir apsidairyti, kas darosi aplink. Esu įsitikinęs, kad ekologiškas technologijas būtina naudoti ir renovuojant daugiabučius.
- Bet tam reikia didžiulių investicijų, o žmonės dabar nesiskolina net paprastiems sienų šiltinimo darbams.
- Ir teisingai daro, nes, jei renovacija nėra kompleksinė, nenaudojamos alternatyvios šilumos gamybos technologijos, - pinigai kaip į balą. Žmogus vis tiek lieka priklausomas nuo monstrų energijos tiekėjų. Jokia nauja atominė elektrinė mūsų neišgelbės, nes vėl turėsime monopolininką.
Nieko nebus, jei valstybė neišardys šio monopolio ir mokesčių lengvatomis neskatins ekologiškų technologijų naudojimo.
- Vargu ar šiandien valstybė pajėgi tam skirti paramą?
- Manau, pajėgi. Į alternatyvią energetiką galima investuoti daugiabučių renovacijai, naujos atominės elektrinės statybai numatytus milijonus. Italai, pavyzdžiui, už Europos Sąjungos pinigus nusprendė vietoj elektrą ryjančių lempų miestuose įsirengti ekologišką šviesos diodų apšvietimą.
Švedai įrodė, kad pakako penkerius metus paremti alternatyvių technologijų naudojimą, ir žmonėms tai tapo gyvenimo būtinybe. Nors valstybė jau nebeteikia paramos, žmonės patys noriai investuoja į šias technologijas, nes be jų jau neįsivaizduoja savo gyvenimo.