Po avarijos į gatvę - tik su serviso pažyma

Po rimtų avarijų automobilius remontuojančiuose servisuose jau kuris laikas - sumaištis. Jie nenori prisiimti atsakomybės ir savo pačių išduota pažyma patvirtinti, kad automobilis suremontuotas kokybiškai.

Jau antras mėnuo, kai į avarijas patekę vairuotojai su dar didesniu nerimu laukia policijos pareigūnų žodžio.

Mat dabar jie ne tik nutaria, kas kaltas avarijoje, bet ir sprendžia, ar uždrausti eksploatuoti įvykyje nukentėjusį automobilį. Svarbiausias vertinimo kriterijus - ar transporto priemonė po avarijos gali judėti pati, ar jai deformuoti statramsčiai, lonžeronai, rėmas.

Užfiksavę tokius pažeidimus, pareigūnai anuliuoja techninės apžiūros galiojimą. Automobiliu vėl bus leidžiama važinėti tik tuomet, kai jis bus suremontuotas ir pristatytas techninei apžiūrai naujam talonui gauti.

Tačiau, skirtingai nuo įprastinės techninės apžiūros, po avarijos mašinos šeimininkas kontrolieriams turi pateikti pažymą iš mašiną suremontavusių mechanikų.

Joje turi būti patvirtinta, ar atkurtos kėbulo, rėmo, važiuoklės dalys bei automobilio gamintojo įrengta saugos įranga.

Toks reikalavimas nedidelėms automobilių remonto įmonėms pasirodė pernelyg griežtas. „Reikia suprasti, kad tai ne formalumas, o rimtas įsipareigojimas atsakyti už pasekmes galimos avarijos atveju“, - sakė vieno sostinės serviso vadovas Kostas Jasulaitis.

Anot jo, jeigu jų suremontuota mašina vėl paklius į avariją ir bus sužalotas ar žus žmogus, prasidės įvairūs ilgai trunkantys tyrimai, kas dėl to kaltas.

„Tokie tyrimai visiškai sutrikdytų nedidelio serviso darbą ir mums būtų tikras peilis“, - tikino pašnekovas.

Tuo tarpu techninių apžiūrų įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ direktoriaus Gintauto Šlėderio manymu, jei automobilių servisas nesutinka išduoti pažymos, kad avarijoje apgadintą mašiną suremontuoja kokybiškai, vargu ar su tokia įmone apskritai verta turėti reikalų.

„Vaizdžiai kalbant, servisas atsisako patvirtinti, kad į BMW nesudėjo „Fiat“ stabdžių sistemos detalių“, - aiškino G.Šlėderis.

Jeigu avarijos dalyvis iš draudikų gavo išmoką ir remontavo mašiną pats, prieš vykdamas į techninės apžiūros stotį jis privalo atlikti suremontuotos mašinos ekspertizę vienoje iš 13 šalyje veikiančių sertifikuotų įmonių.

„Aš neįsivaizduoju, kam skirta ir ką gina ši nauja tvarka. Juk nustatyti, ar mašinoje yra ir ar veikia oro pagalvės, Lietuvoje apskritai niekas negali“, - stebėjosi kito sostinės serviso vadovas Elanas Nemodrukas.

Jo įsitikinimu, po rimtos avarijos paprastai žmogus nenori pasilikti mašinos, nes net ir kokybiškai suremontuota ji nebus tokia, kaip iki avarijos. Automobilis remontuojamas tik siekiant nuvairuoti jį į turgų ir parduoti. Žinoma, jame nelikę jokios saugumo įrangos.

Apynaujam, po 2005 metų pagamintam automobiliui pakliuvus į sudėtingą avariją, reikia keisti visą saugos įrangą: ne tik oro pagalves, bet ir vairą, saugos diržus, priekines sėdynes.

Tačiau net ir viską pakeitus itin sunku suderinti, kad vėl viskas veiktų idealiai. Tai gali padaryti tik labai aukštos kvalifikacijos profesionalai. Ir tai kainuoja labai daug, dažnai daugiau nei tas pats sudaužytas automobilis.

Tuo tarpu naujos tvarkos šalininkai tikina, kad ji naudinga visiems eismo dalyviams: ir tiems, kurie perka mašinas turguje, ir tiems, kurie paklius į avarijas.

„Gal kiek nors padės sumažinti žuvusiųjų ir sužeistų avarijose skaičių mūsų keliuose“, - neabejoja Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento pareigūnai.

Tokia tvarka galioja Vokietijoje, daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių. Ten pakliuvusio į avariją automobilio savininkas neatgauna dokumentų tol, kol neįrodo, jog mašina yra tinkamai suremontuota ir gali dalyvauti eisme. Tačiau jeigu avarijos metu išsiskleidžia saugos oro pagalvės, jie mašinos neberemontuoja. Tiesiog neapsimoka.

Kai mašinos savininkas arba draudikai suskaičiuoja, kad remontas kainuos daugiau nei verta mašina, ją atiduoda į metalo supirktuvę.

Iš ten pusvelčiui jas įsigyja lietuvai - suremontuoja, jomis važinėja ar parduoda. Todėl jei tokias suknežintas mašinas servisai privalėtų sutaisyti idealiai, į Lietuvą niekas nebevežtų tokių automobilių.

Servisų tinklo „Kemi“ direktorius Žygimantas Tubutis sutinka, kad būtina griežtinti automobilių techninę kontrolę.

„Lietuvoje be vargo įmanoma įregistruoti net iš dviejų mašinų sulipdytą vieną. Tokio kūrinio techninė būklė niekam nerūpi, juk registruojant mašiną svarbiausia, kad sutaptų dokumentuose nurodomi ir kėbulo numeriai“, - sakė jis.

Tiesa, dažnai po eismo įvykio draudikai apskaičiuoja, kiek kainuotų mašinos remontas, ir pasiūlo savininkui pinigus pasiimti grynaisiais, o ne sumokėti už remontą. Mat išmokėjus grynaisiais, nereikia mokėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už remonto paslaugas.

Tuo tarpu gavę grynuosius pinigus sudaužytų mašinų savininkai yra linkę juos pataupyti ir remontuoti automobilį pigiau, vadinasi, atsisako brangiai kainuojančių saugos oro pagalvių arba suniokotą automobilį tiesiog parduoda.

Tema, kurios itin nemėgsta mašinų savininkai ir draudikai, kai tenka po avarijos remontuoti automobilį, - išsiskleidusios saugos oro pagalvės.

Nemontuojant naujų oro pagalvių galima daugiausia ir lengviausiai sutaupyti. Oro pagalves sustatyti atgal į vietas ir sureguliuoti, kad jos vėl veiktų, kainuoja labai daug.

Iki šiol Lietuvoje jokia įmonė ar servisas neturi įrangos, galinčios patikrinti, ar saugos oro pagalvės veikia, mat meistriškai užlopyti jų skyles prietaisų skyde sugeba daug auksarankių.

Nauja priekinė saugos oro pagalvė su smūgio davikliais kainuoja 1500-3500 litų ir daugiau. Naujų automobilių, kuriuose po avarijų išsiskleidžia ir šoninės oro pagalvės, saugumo įrangos atnaujinimas gali kainuoti keliolika tūkstančių litų.

Skaičiuojama, kad 80-90 proc. mūsų šalyje parduodamų naudotų oro pagalvių (kainuojančių nuo 400 iki 800 litų) yra vogtos. Kita dalis - atvežtos iš Didžiojoje Britanijoje į avarijas pakliuvusių mašinų.

„Nemontuokite oro pagalvių, geriau už tą kainą duokite naujų padangų komplektą“, - servisuose prašo mašinų savininkai, gavę iš draudimo bendrovių grynųjų pinigų mašinos remontui.

Todėl, vykdydami klientų pageidavimus ir norėdami apsidrausti, kai kurie servisai turi parengę specialius blankus. Juose klientas savo parašu patvirtina, kad su nustatytais ir nepašalintais trūkumais susipažino ir pretenzijų dėl darbams netaikomų garantijų neturi.

Irmantas Šėrys, Bendrovės „Ergo Lietuva“ rinkodaros skyriaus vadovas:

„Kai avariją patyrusio automobilio savininkas pageidauja išmoką gauti grynaisiais, pinigus jam išmokame pagal pateiktas sąmatas. Kaip su gauta suma jis elgsis toliau, negalime numatyti.

Žinoma, norėtume, kad keliuose būtų kuo daugiau geros būklės automobilių, tačiau ne draudikų pareiga tai kontroliuoti. Mes privalome padengti nuostolius.

Tai, kad nuo liepos 1 dienos avariją patyrusių automobilių savininkai turės gauti serviso pažymas, įtakos mūsų veiklai neturės.

Ir toliau padengiame visus po konkretaus įvykio patirtus nuostolius, kad automobilis atitiktų visus gamintojų keliamus saugumo ir funkcionalumo reikalavimus.“