Du daugiausia būsto paskolų išdavę Lietuvos komerciniai bankai - SEB ir „Swedbank“ - turi jau apie 1900 klientų, kurie būsto paskolų nebemoka daugiau nei 60 dienų. Iš jų SEB - 1300, „Swedbank“ - 600 probleminių klientų.
„Nordea“ pinigų nebeišsireikalauja iš kiek daugiau nei 100 skolininkų. Būsto paskolas aktyviai daliję „DnB Nord“ ir „Danske“ bankai probleminių klientų skaičiaus nesako. Šie du bankai kartu yra suteikę maždaug tiek paskolų, kiek SEB bankas.
Tad tikėtina, kad būsto paskolų nebegrąžinančių „DnB Nord“ ir „Danske“ klientų skaičius svyruoja apie tūkstantį.
Butų dar nekolekcionuoja
Bankai kol kas neskuba užvaldyti jiems įkeisto nemokių klientų turto ir mesti žmonių į gatvę. Tuo užsiima antstoliai.
Vienintelis „DnB Nord“ pripažįsta savo balanse turintis du iš nemokių klientų perimtus būstus: vieną namą ir vieną butą.
Tačiau artimiausiu metu šis skaičius gali padidėti. „Nordea“ bankas jau įkūrė įmonę, kuri rūpinsis būtent iš žmonių perimtu būstu: pardavinės, nuomos ir prižiūrės jį.
Nemažai butų, kuriuos bankas ketina perimti, niekas negyvena. Spėjama, kad juos buvo nusipirkę nekilnojamojo turto spekuliantai.
Panašią įmonę turintis SEB kol kas dirba tik su paskolų negrąžinusiomis statybos bendrovėmis, kurios turi nekilnojamojo turto.
Tokia pat „DnB Nord“ banko įmonė - vis dar „popierinė“, o „Swedbank“ jos dar neįkūrė.
Vilkinti laiką galima metus
Nutraukti sutartį su nemokiais klientais ir pradėti skolos išieškojimą bankai gali tada, kai žmonės pinigų nemoka 60 ar 90 dienų ir nesutaria su banku dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
„Nordea“ šį terminą neseniai pratęsė iki 120 dienų.
Jei nepavyksta susitarti, bankas kreipiasi į Hipotekos įstaigą dėl turto arešto.
Ši institucija žmogui suteikia paskutinį šansą: duoda dar mėnesį laiko atsiskaityti.
Praėjus šiam terminui turtas areštuojamas. Dokumentai keliauja pas antstolius. Iki pirmųjų varžytynių praeina dar apie porą mėnesių. Žmogus visą laiką gali pats ieškoti pirkėjo.
Per pirmąsias varžytynes pradinė buto kaina siekia 80 proc. rinkos vertės. Jeigu nepavyksta parduoti, per antrąsias ji sumažinama iki 60 proc.
Jei varžytynės ir vėl neįvyksta, bankas gali pasiimti neparduotą butą arba namą ir daryti su juo ką tik nori. Visas procesas nuo uždelstos skolos atsiradimo iki turto praradimo gali užtrukti iki 10-12 mėnesių.
Varžytynės - be pabaigos
Tačiau bankai neretai prašo, kad antstoliai po antrųjų varžytynių dar kartą įvertintų skolininko turtą ir pradėtų viską iš naujo.
„Mums nuostolinga perimti iš klientų nekilnojamąjį turtą. Tai būtų paskutinis žingsnis“, - teigė „Swedbank“ atstovė spaudai Jorūnė Juodžbalytė.
Dabar antstoliai pardavinėja tik apie keliasdešimt bankams įkeistų butų - kiek mažiau nei metų pradžioje. Dažnas jų pripažįsta, kad sumažėjus paklausai šis darbas tapo beprasmis.
Per pirmąjį šių metų pusmetį antstoliai varžytynėse nepardavė nė vieno „Swedbank“ kliento būsto. Tik keturiais atvejais būstas parduotas pačių klientų pasiūlytiems pirkėjams.
Dažniausiai areštuoja žemę
Hipotekos įstaigos per pirmąjį pusmetį bankų prašymu areštavo 276 jiems įkeistus butus - tris kartus daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.
Namų areštuota beveik 600 - keturis kartus daugiau.
Kur kas įspūdingesnė žemės sklypų arešto statistika. Pernai per pirmąjį pusmetį buvo areštuoti tik 109 žemės sklypai, o šiais metais per tą patį laikotarpį - jau 890.
Bankininkai sako, kad tarp šių skaičių pateko ir nemokių nekilnojamojo turto bendrovių, kurios prieš krizę prisipirko brangių žemės sklypų namams statyti, turtas.
Smūgis draudimo bendrovei
Staigiai išaugęs beviltiškų skolininkų skaičius skaudžiai smogė valstybės valdomai bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ (BPD). Ji jau praėjusiais metais atlygino daugiau žalos nei gavo pajamų ir dirbo nuostolingai.
Pernai BPD bankams padengė 70-ies būsto paskolą apdraudusių klientų įsiskolinimus, o šiemet per septynis mėnesius - jau 88-ių.
Šįmet rezultatai galėjo būti tragiški, todėl BPD sutarė su bankais gelbėti nemokius klientus.
Pagal susitarimą, BPD išmokės bankui ne visą kredito sumą, o 12 mėnesių mokės paskolos įmokas už klientą. Tikimasi, kad per tą laiką žmogus suras naują darbą ar jo atlyginimas padidės, ir tada jis vėl galės grąžinti skolas savarankiškai.
BPD šiuo metu paskolos įmokas moka už beveik 600 žmonių. Surinkti tokį būrį skolininkų pakako vos kelių mėnesių.
Banko klientas turės grąžinti BPD už jį sumokėtus pinigus per 10 ar daugiau metų.
Be to, BPD turi teisę atsisakyti teikti pagalbą. Taip jau atsitiko maždaug 400 žmonių.
Dažniausiai atsisakoma dėl pasibaigusio draudimo sutarties termino - draudimo apsauga galioja, kol negrąžinto kredito ir įkeisto turto kainos santykis ne mažesnis kaip 66 proc.
BPD direktoriaus pavaduotoja Rita Stanaitienė teigė, kad neretai prašymų padėti gaunama iš žmonių, kurie uždirba gana daug arba turi kelis būstus. Tokiems irgi atsakoma neigiamai.
Butai gali nuvertėti
Bankų atstovai naują BPD paslaugą vertina atsargiai ir baiminasi, kad ateityje ji gali sukelti dar didesnių problemų.
Jiems nerimą kelia, kas bus po 12 mėnesių, jeigu skolininkų finansinė padėtis nepagerės. Tuomet BPD neliks nieko kito, kaip grąžinti bankui visą neišmokėto kredito likutį, o žmogus bus įklimpęs į dar didesnes skolas.
Pardavus jo butą ar namą po 12 mėnesių greičiausiai bus gauta mažesnė suma nei dabar. Todėl banko klientas neteks ne tik namų, bet ir liks skolingas galbūt visą savo gyvenimą.
„Swedbank“ neseniai paskelbė, kad Lietuvoje apie 37 proc. butų ir namų, kuriuos pirko banko klientai, šiuo metu kainuoja mažiau, nei žmonės skolingi. Latvijoje šis rodiklis pasiekė 54 proc.
Tapo burbulo aukomis
„Daugiausia problemų turi klientai, būsto paskolas paėmę 2007-2008 metais, kai nekilnojamojo turto kainos buvo pačios didžiausios“, - teigia „Nordea“ atstovas spaudai Vaidotas Cucėnas. Dabar įkeistas turtas kainuoja kur kas mažiau.
Pasitaiko tokių, kurie ateina į banką, meta ant stalo buto raktus ir siūlo juos pasiimti. Tačiau jie apsiramina sužinoję, kad pigiai pardavęs butą bankas vis tiek reikalaus padengti skolos likutį.
Gediminas Jankauskas, bendrovės „DnB Nord būstas“ vadovas, sako, kad laikina banko ar BPD pagalba darbą praradusiems klientams naudinga tik tuomet, jei žmogus turi realių galimybių po metų vėl susirasti darbą ir grąžinti pinigus bankui.
„Tačiau jeigu skolininkas yra statybininkas, iki krizės uždirbdavęs po 10 tūkstančių litų ir planavęs taip gyventi visą laiką, neabejoju, kad artimiausius metus jis tokio darbo nesusiras.
Tokiu atveju geriau namus parduoti dabar, o ne laukti, kol jų kainos dar labiau nukris“, - sako G.Jankauskas.
JAV nuskurdo milijonai žmonių
* Nepaisant to, kad JAV jau kalbama apie pirmuosius ekonomikos atsigavimo ženklus, beviltiškų skolininkų skaičius tebeauga.
* Prieš porą savaičių „Deutsche Bank“ analitikai paskelbė, jog 48 proc., arba 25 mln., būsto paskolas turinčių amerikiečių nekilnojamasis turtas 2011 m. kainuos mažiau nei jie skolingi bankams.
* Šiuo metu į tokią padėtį jau patekę kiek daugiau nei ketvirtadalis bankams prasiskolinusių būsto savininkų - 14 mln. klientų.
* Paskolų bankams šiuo metu nemoka apie 6 proc. klientų.
* Praėjusiais metais būsto paskolų laiku negalėjo mokėti apie 2,3 mln. amerikiečių. Šiemet jų padaugėjo dar maždaug 1,5 mln.
* Bankams būstą įkeitusiems gyventojams gelbėti JAV skyrė 75 mlrd. dolerių.