„Per 20 metų padarėme labai mažai, praktiškai nesukūrėme
alternatyvių šaltinių arba kitos energetinės nepriklausomybės.
Atvirkščiai, toliau klimpome į energetinę monopoliją“, - susitikime su
Kauno politikais trečiadienį sakė prezidentė.
Anot jos, dalį trūkstamos energijos Lietuva galėtų gauti per
Estiją, pasinaudodama „Estlink“ jungtimi.
Šalies vadovė sakė sveikinanti dabartinės Vyriausybės veiksmus
siekiant liberalizuoti ir demonopolizuoti energetikos rinką.
„Problema ta, kad Lietuva blokavo bet kokių alternatyvių elektros
energijos šaltinių vystymąsi Lietuvoje. Kiekvienas miestas pagal
dabartines technologijas žiemos laikotarpiu gali apsišildyti
degindamas savo atliekas, ypač didelis miestas“, - sakė šalies vadovė.
Kaune viešėjusi prezidentė teigė, kad Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ valdomos Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) planuojama statyti galinga nauja elektrinė Lietuvai nereikalinga.
„Manau, kad net ir uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuva
gali pati apsirūpinti elektros energija, ir papildomos elektrinės,
kurią Kaune rengiasi statyti Rusijos koncernas „Gazprom“, tam tikrai
neprireiks“, - trečiadienį Kauno savivaldybėje sakė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, Lietuva daugelį metų net nesistengė rasti alternatyvių
šildymo būdų.
„Kiekvienas miestas, tarp jų ir Kaunas, galėtų apsišildyti,
degindamas savo atliekas. Taip vienu metu būtų išspręstos net dvi
problemos: šildymo ir atliekų utilizavimo“, - teigė prezidentė.
Naują apie milijardo litų vertės 320-360 megavatų dujomis kūrenamą
elektrinę Kaune planuojama pastatyti iki 2013-ųjų. Dauguma
paruošiamųjų darbų jau atlikta, o rugsėjo pabaigoje turėtų išaiškėti
ir naujosios elektrinės konsultantai. Pagrindinį - elektrinės statybų
- konkursą planuojama paskelbti iki Naujųjų metų.
Kauno valdžios atstovai praėjusią savaitę taip pat teigė, kad
planuojama statyti elektrinė Kaunui nereikalinga, tačiau miestui
būtinos investicijos į šilumos ūkį, į būstų renovavimą.
„Manau, kad be jų (400 mln. litų investicijų - BNS) šilumos ūkis
gali tapti nepatikimas“, - praėjusį ketvirtadienį sakė centralizuotai
šilumą tiekiančios bendrovės „Kauno energija“ stebėtojų tarybos
pirmininkas Jonas Koryzna.
Anot jo, dėl naujos elektrinės savo žodį turėtų tarti Vyriausybė,
o Kaunui užtektų apie 180-190 megavatų šilumos galios elektrinės.
Kauno meras Andrius Kupčinskas taip pat abejojo, ar ši elektrinė
bus naudinga ir visai Lietuvai: „Konkretaus atsakymo nėra, ar ji bus
naudinga Lietuvai“.