Lietuvos politikams nusprendus panaikinti pernai įkurtą LEO LT,
valstybei teks grąžinti steigėjų investicijas ir sumokėti netesybas,
numatytas su „NDX energija“ pasirašytame susitarime, sako Didžiosios
Britanijos teisininkas Michaelas Polonsky, rašo
leidinys „The Baltic Business News“.
Anot jo, jeigu ieškiniai dėl netesybų būtų nagrinėjami
tarptautiniame arbitraže, tai pakenktų Lietuvos patikimumui. Pasak
teisininkų, LEO LT steigimo sutartyje aiškiai nurodyti visi ginčų
sprendimo būdai, o privataus akcininko ir valstybės bendradarbiavimas
negali būti aiškinamas kitaip nei sutartyje.
Pasak teisininko, valstybei nusprendus atsisakyti sutartinių
įsipareigojimų ir taip pažeidus sutartį, jai, kaip ir bet kuriai kitai
sandorio šaliai, teks susitaikyti su pasekmėmis.
„Jeigu ieškiniai, kurie, kaip spėjama, bus pareikšti Lietuvos
valstybei, bus susiję su komerciniu sandoriu arba iš jo kilę, mūsų
nuomone, imuniteto nuo jurisdikcijos nebus“, - teigia Londono
teisininkų firmos „Berwin Leighton Paisner“ partneris M.Polonskis.
2008 metų gegužę įsteigta LEO LT tapo nacionaline energetikos
įmone, o jos pavaldžiosios įmonės kontroliuoja pagrindinę Lietuvos
elektros energijos sistemos dalį - elektros perdavimo sistemą ir
skirstomuosius tinklus.
Įmonės steigimas buvo susietas su šalies siekiu nepriklausomai
plėtoti energetikos strategiją, įrengti elektros energijos jungtis su
Švedija ir Lenkija, taip pat statyti naują atominę elektrinę.
„NDX energijos“ investicijos į LEO LT siekė 2,7 mlrd. litų. Ši
suma turėtų būti grąžinta įmonei, jei LEO LT būtų panaikinta, o
žalą, patirtą dėl sutarties pažeidimo, turės nustatyti teismas.
Lietuvos Vyriausybė šią vasarą nusprendė pasitraukti iš sutarties
ir panaikinti LEO LT, kurios likvidavimo klausimas įtrauktas į
rugsėjo 4 dienos akcininkų susirinkimo darbotvarkę.
Lietuvos politikai tvirtina, kad LEO LT išformavimas Lietuvai
gali atsieiti maždaug 3 mlrd. litų.
Premjeras Andrius Kubilius yra minėjęs, kad dėl įmonės likvidavimo
šalis gali patirti milžiniškų nuostolių, todėl vertina radikalų
pasiūlymą išformuoti LEO LT santūriai ir, galima sakyti, net
skeptiškai.
Pasak M.Polonsky, galima taikyti tik sutartyje nustatytas
išimtis.
Steigdamos LEO LT, ir Lietuvos valstybė, ir „NDX Energija“
perdavė naujai įmonei savo turėtas akcijas - „NDX Energija“ perdavė
VST akcijas, kurių vertė tuo metu sudarė 2,7 mlrd. litų, o Lietuvos
valstybė - RST akcijas ir dalį „Lietuvos energijos“ akcijų.
Pasak M.Polonsky, išformuojant bendrai įsteigtą įmonę, turi būti
grąžintos abiejų šalių investicijos, o klausimą dėl sutarties
pažeidimo turėtų spręsti Stokholmo arbitražas.
Teisininko teigimu, toks ginčas, be jokios abejonės, būtų
nepalankus valstybei - ir finansiniu atžvilgiu, ir dėl prarastos
reputacijos: „Toks ginčas gerokai pakenktų bet kokios šalies
patikimumui. Tai būtų didelė klaida, kuri turėtų ir ilgalaikių
pasekmių“.
Tai nebūtų pirmasis atvejis Baltijos šalyse, kai valstybei tektų
grąžinti privačiam investuotojui visas investicijas ir taip pat
sumokėti netesybas. Stokholmo arbitražas jau priėmė sprendimą dėl
Latvijos valstybės ir Švedijos energetikos įmonės „Nycomb“ ginčo,
kuris buvo naudingas įmonei. „Nycomb“ pateikė skundą dėl Latvijos
savavalių veiksmų plėtojant bendrą energetikos projektą.
Lietuvos valstybė valdo 61,7 proc. LEO LT, o „NDX energija“ -
likusius 38,3 procento.