Įsakymą dėl A.Kamarausko atleidimo pasirašė prieš tris mėnesius į KVJU
direkcijos vadovo postą susisiekimo ministro liberalo Eligijaus Masiulio
paskirtas buvęs jo bendražygis - europarlamentaro kadencijos nebaigęs
Eugenijus Gentvilas. Naujasis vadovas pasipiktinęs, jog uosto dugnas
nuo žiemos nebuvo gilinamas. Tuo turėjo pasirūpinti A.Kamarauskas.
„A.Kamarauskas atleistas už tai, kad nieko neveikė netgi po to, kai
direkcija su bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“ sudarė sutartis dėl
uosto gilinimo ir valymo darbų, kurių vertė - 70 mln. litų. Dabar mes
esame lyg įkaitai vienos kompanijų grupės arba pačių direkcijos
darbuotojų neatsakingai sudarytų sutarčių“, - pareiškė E.Gentvilas.
KVJU vadovas įtaria, jog A.Kamarauskas pastaruoju metu finansinių
problemų prislėgtai „Klaipėdos hidrotechnikai“ (teisme nagrinėjant šios
bendrovės bankroto bylą, jos sąskaita buvo laikinai areštuota) laiku
nepateikdavo techninių užduočių. Atidėliojant darbus, vykdytojai
išvengdavo vienkartinių 400 tūkst. litų baudų ir kitų sankcijų.
„Nemanau, kad tai - sutapimai ar atsitiktinės A.Kamarausko klaidos.
Daromi sąmoningi veiksmai, dirbama neskaidriai, todėl gilinimo darbai
nevyksta nuo žiemos. Jeigu uosto kanalas bus užneštas ir į jį negalės
įplaukti didesnės grimzlės prekybos laivai. O tada lėks ir mano pačio
galva. Dėl galimo sabotažo aš jau kreipiausi į prokuratūrą - uostui
padaryta žala turi būti įvertinta. Juolab, kad įtarimų dėl A.Kamarausko
veiklos yra ir daugiau“, - buvusį pavaldinį pliekė E.Gentvilas.
Uosto valdytojai sutartį su „Klaipėdos hidrotechnika“ galėtų nutraukti
tik tuomet, jei ši bendrovė, gavusi iš KVJU direkcijos parengtą techninę
užduotį, staiga atsisakytų darbų. Sudarę sutartį gilintojai nedirbo,
kadangi Jūrų uosto direkcija vėluodavo pateikti užduotis. Sutartis net
kelis kartus buvo pratęsta, bet vežimas į priekį nejudėjo.
KVJU vadovai dabar svarsto, kaip skubiai išsinuomoti žemsiurbę ir audrų
sezono Baltijos jūroje pradžios pagilintų uostą iki projektinio gylio.
V.Gentvilo įsakymu vėl bus pradėti pakartotiniai nuo gegužės jau tris
sykius atlikti batimetriniai uosto dugno gylio matavimai. Valstybės
valdomam jūrų uostui jie kainuos dar apie 20 tūkst. litų.
„Man buvo pareikštas papeikimas dėl pareigybinių pažeidimų. Penktadienį
sužinojau, kad gavau dar vieną papeikimą ir esu atleistas iš pareigų.
Jaučiau virš galvos susitvenkusius debesis, direkcijoje tvyrojo įtarumo
atmosfera, tačiau tikėjausi kitaip išsiskirti su savo pareigomis“, -
„Lietuvos rytui“ prisipažino 14 metų uoste dirbęs A.Kamarauskas.
Vienintelio Lietuvos jūrų uosto plėtrai ilgai vadovavęs A.Kamarauskas
neatskleidė, ką darys toliau: „Man reikia viską gerai apgalvoti.
Prislėgtas rutinos gal kai ko ir nepadarydavau, bet uosto gilinimo
projektų sąmoningai nestabdžiau, nepadėjau tik vienam rangovui.
Paskelbus naujus konkursus dėl darbų, jų kainos gerokai sumažėjo“.
Nuo 2001 metų gana sklandžiai vykę Klaipėdos jūrų uosto dugno gilinimo
ir valymo darbai (kasmet buvo iškasama mažiausiai 47 tūkst. kubinių
metrų sąnašų) šiemet sulėtėjo - buvo pakelta tik 595 kubiniai metrai
grunto. Pasak E. Gentvilo, šiemet uostas išvis nebuvo gilinamas.
Naujajam uosto vadovui rimtų įtarimų kelia direkcijos sutartys su
„Klaipėdos hidrotechnika“ - kol jos nukeliaudavo iki šios bendrovės,
terminai lyg tyčia jau buvo besibaigią. Tada KVJU vadovybei tekdavo vėl
užsakyti dugno gylio matavimo darbus - viskas prasidėdavo iš naujo.
„Toks laiko vilkinimas žlugo Klaipėdos uostą ir yra naudingas tik vienai
finansinių problemų kamuojamai bendrovei - „Klaipėdos hidrotechnikai“,
- įsitikinęs E.Gentvilas
„Nesuprantu, kam sąmoningai stabdyti uosto gilinimą, jeigu rengovai buvo
suinteresuota atlikti pelningus direkcijos užsakymus ir gauti už tai
atlygį?“, - E.Gentvilo kaltinimais stebėjosi A.Kamarauskas. Prieš
penkerius metus jis dėl panašių įtarimų buvo patekęs į Specialiųjų
tyrimų tarnybos (STT) akiratį.
Tąkart A.Kamarauskas irgi buvo kaltinamas pareigų neatlikimu, didelės
žalos valstybei padarymu dėl to, kad pasirašė 49,5 tūkst. litų vertės
kontrolinių geologinių inžinerinių tyrimų aktą. KVJU direkcija sumokėjo
pinigus bendrovei „Rapasta“, bet vėliau šie tyrimai buvo pavadinti
niekiniais ir atlikti kiti, kainavę uostui dar 400 tūkst. litų.
Klaipėdos apylinkės teismas A.Kamarausko baudžiamąją bylą grąžino
prokuratūrai įrodymams papildyti. Tačiau vėliau ikiteisiminis tyrimas
buvo nutrauktas dėl įkalčių stokos - tuomečio uosto infrastruktūros
projektų vadovo veiksmuose neįžvelgta jokios nusikalstamos veikos.
A.Kamarauskas - pirmasis pareigų netekęs Klaipėdos uosto vadovas.
Reorganizuojant KVJU valdymo struktūrą, iki metų pabaigos bus atleista
dar 10 darbuotojų, iš 23 skyrių liks tik 13. E.Gentvilas teigia
neplanavęs atleisti A.Kamarausko. Dabar jis neatmeta galimybės, jog,
susiklosčius panašioms aplinkybėms, pokyčių gali būti ir daugiau.
KVJU infrastruktūros direktoriaus pareigas laikinai eis Petras Stulga.
Klaipėdos uosto plėtrą labiausiai stabdo nesutarimai dėl gilinimo ir
valymo darbų, naujų krantinių statybų. Rangovams apskundus konkursų
rezultatus, įsiplieskę konfliktai ilgai nagrinėjami teismuose. Dėl to
projektų nepavyksta laiku įgyvendinti, tuštinamas uosto direkcijos
biudžetas - užvilkinus statybas darbų kainos vėliau pabrangsta.
E.Gentvilo pastangos užtikrinti uosto gyvybingumą, įkvėpė vilties čia
įsikūrusios Vakarų laivų gamyklos (VLG) šeimininkams. Nuo sovietmečio
negilintuose įmonės dokuose, kur remontuojami laivai, susikaupė apie 130
tonų cheminėmis medžiagomis užteršto dumblo. Todėl į užakusius dokus
negali įplaukti didesnės talpos laivai. Aplinkosaugininkai kenksmingus
teršalus vadina Jūrų uoste pavojingai tiksinčia ekologine bomba.
Pagal Vyriausybės ir Pasaulio banko susitarimą iš penkių VLG dokų
išsemto dumblo utilizavimo įrenginių statybai finansuoti buvo garantuota
7 milijonų JAV dolerių paskola. Tačiau svarbus investicinis projektas
žlugo, nes KVJU direkcija, įsivėlusi į ginčus, neparengė reikiamo
techninio projekto. Nesutariama ir dėl to, kas turi švarinti dokus.
„Dėl neišvalytų dokų kasmet prarandame apie 5-6 milijonų litų garantuotų
pajamų, dalis mokesčių neįplaukia ir uosto į valstybės biudžetą. Jeigu
niekas nepasikeis, iki kritinės ribos užakusiuose dokuose nebegalėsime
remontuoti ir mažesnės grimzlės motorlaivių. Tada įmonę teks stabdyti“,
- baiminasi VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Iš viso Klaipėdos jūrų uoste susikaupę apie pusė milijono tonų užteršto
grunto. Lietuvos laivų statybos ir remonto įmonių asociacija nekart
įspėjo KVJU vadovybę, kad toks didelis kenksmingų teršalų kiekis kelia
ekologinę grėsmę ne tik Kuršių marioms, bet ir visai Baltijos jūrai.