Apie tai teigiama G20 viršūnių susitikimo oficialiajame pranešime.
Nors apskritai situacija ekonomikoje pastebimai pagerėjo, palyginti su balandžiu, kai įtakingiausių išsivysčiusių ir besivystančių šalių vadovai buvo susitikę pastarąjį kartą, jie nutarė neatsisakyti ekonomikos skatinimo priemonių, kad nesutrukdytų vos pastebimam ūkio augimui.
Pirmą kartą G20 vadovai prakalbo apie būtinybę koordinuoti veiksmus, palikdami teisę kiekvienai šaliai savarankiškai nuspręsti, iki kada galios antikrizinės priemonės.
Tačiau šįkart pagrindinis dėmesys buvo sutelktas ne į kovą su pasaulio krize, bet į saugesnės finansinės sistemos sukūrimą. Ministrai svarstė, kaip apriboti banko darbuotojų premijų dydį ir panaudoti dalį jų gaunamų pinigų rezervams, būtiniems bankams apsaugoti krizės atveju, sukurti.
„Mes negalime leisti, kad situacija pasikartotų ir būtų sugrįžta į tas pozicijas, kai buvome ties pačiu pakilimu. Negalima laukti iš bankų, kad jie patys spręstų šią problemą, nes ją reikia spręsti mums visiems. (...) Ją turi spręsti įstatymų leidėjai“, - sakė Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Timothy Geithneris.
G20 atstovai vieningai sutiko neatsisakyti 5 trilijonų JAV dolerių vertės ekonomikos skatinimo programos, kol ekonomika galutinai sustiprės.
G20 atstovai įsipareigojo bendradarbiauti su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Finansinio stabilumo taryba parengiant koordinuoto pasitraukimo iš antikrizinio ekonomikos valdymo strategiją.
„Mes sutarėme, ką daryti toliau. Deja, paprasto susitarimo neužtenka, būtini konkretūs veiksmai. Aš nustebęs, kad mums pavyko pasiekti tokią vieningą nuomonę, bet dabar aš laukiu, kad šalys imtųsi aktyvių priemonių nacionaliniame lygmenyje“, - sakė TVF vadovas Dominique Strauss-Kahnas.
Viršūnių susitikimo dalyviai vieningai pritarė politikų pasipiktinimui dėl pernelyg dosnių premijų bankų darbuotojams - ypač tose finansų įstaigose, kurios buvo išgelbėtos nuo bankroto mokesčių mokėtojų lėšomis.
„Tokie veiksmai įžeidžia visuomenę, mokesčių mokėtojus, kurių lėšos padėjo ir iki šiol padeda bankams išgyventi“, - sakė Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas susitikimo pradžioje.
Bendrame G20 vadovų pareiškime nenurodoma, kaip turėtų būti mažinami atlyginimai ir premijos finansų sektoriaus darbuotojams. „Mes kreipiamės į Finansinio stabilumo tarybą su prašymu išnagrinėti variantus, kaip galima būtų apriboti įvairių atlygių dydį siekiant sumažinti rizikas ir pagerinti bankų veiklą ilgalaikėje perspektyvoje“, - teigiama dokumente.
Šį pareiškimą galima būtų laikyti kompromisu tarp Prancūzijos ir Vokietijos, viena vertus, ir Didžiosios Britanijos, Jungtinių Valstijų bei Kanados, kita vertus. Mat pirmosios pasisakė už apribojimų įvedimą, antrosios prieš juos protestavo. Galiausiai ginčytino klausimo sprendimas buvo atidėtas iki rugsėjį vyksiančio viršūnių susitikimo.
Finansų ministrai sutiko su nuomone, kad bankams reikėtų didinti rezervus, reikalingus kilus nenumatytoms aplinkybėms ir susidarius netikėtiems nuostoliams, galintiems sukelti dar vieną bankrotų bangą finansų sektoriuje.
Pareiškime teigiama, kad iš bankų „bus pareikalauta padidinti kapitalą ir pagerinti jo kokybę, vos tik prasidės pakilimas ekonomikoje“.
T.Geithneris paragino kuo greičiau įvykdyti bankininkystės reguliavimo reformą, perspėdamas, kad apie ją gali būti pamiršta, vos tik situacija ekonomikoje pagerės.