Statistikos departamento duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvą paliko 9688 gyventojai. Pernai tuo pačiu metu – 7219. Realiai išvykstančiųjų skaičius yra kur kas didesnis, nes paprastai mažesnė dalis emigrantų oficialiai deklaruoja paliekantys šalį.
Lietuvių akys nuo tradicinių šalių – Airijos ir Jungtinės Karalystės – pamažėle ima krypti Nyderlandų ar Prancūzijos link. Itin patrauklios atrodo ir Skandinavijos šalys.
Sunkmetis sunaikino ambicijas
„Išsiųskite mane bet kur, kad tik nors kiek uždirbčiau ir galėčiau mokėti bankui paskolą“, – tokiu sakiniu pastaruoju metu prasideda ne vienas įdarbinimo agentūros „Annus“ vadovo Virginijaus Bendoraičio pokalbis.
To prašo net ir kelis universitetus baigę žmonės. Jie pamynę ambicijas siūlosi į pačias prasčiausias vietas.
Septynerius metus įdarbinimo užsienyje paslaugas teikiantis V.Bendoraitis tautiečius siunčia dirbti į Jungtinę Karalystę, Švediją, Graikiją ar JAV. Į pastarąją šalį patekti vis dar sunkiausia.
Neseniai verslininkas į Graikiją išlydėjo psichologijos dėstytoją. Moteris išvyko slaugyti senuko.
Toje pat šalyje įsikūrė ir dar vienas psichologas iš Lietuvos – jis dabar sukasi restorano virtuvėje prie puodų.
Nori prisidurti prie pensijos
„Kad padedame daugiau žmonių įsidarbinti, negaliu pasakyti, tačiau akivaizdu, kad pretendentų vykti svetur skaičius išaugo“, – sakė įdarbinimo agentūros „Annus“ vadovas.
Tarp jo klientų daugiausia 20-40 metų gyventojai, tačiau vis dažniau darbo svetur teiraujasi vyresni žmonės – peržengę 60 metų.
„Dalis jų nori padirbti kitoje šalyje ir taip prisidurti prie pensijos. Žinoma, krizė neaplenkė ir užsienio, labai sumažėjo darbo pasiūla, tačiau atlyginimai ten aukštesni“, – kas traukia lietuvius, nurodė V.Bendoraitis.
Bando pabėgti nuo bėdų
„Natūralu, kad lietuviai vyksta dirbti svetur. Juk šalyje – krizė. Todėl ir griebiamasi šiaudo, tiesa, dažniausiai tas šiaudas būna visai nepatikimas, juk krizė – visur.
Visur pilna darbo skelbimų, kuriuose nenurodomas įdarbinimo bendrovės pavadinimas, tik mobilusis telefonas. Žmonės išvyksta į nežinią, būna apgaunami“, – pasakojo Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro projektų vadovė Ieva Būdvytytė.
Kiekvieną savaitę TMO Vilniaus biuras sulaukia kelių skambučių telefonu.
Į konsultantus kreipiasi patys nukentėjusieji arba jų giminaičiai Lietuvoje. Itin apgavysčių padaugėjo Norvegijoje, į kurią laimės ieškoti išvyksta vis daugiau lietuvių.
Užsieniu domisi vis vyresni
Lietuvos darbo biržos „Eures“ tinklas dar pernai galėjo pasiūlyti apie vieną milijoną darbo vietų Europos Sąjungoje. Šiemet šis skaičius sumenko perpus.
Tuo tarpu besikreipiančiųjų spėriai daugėja.
Šių metų pirmąjį pusmetį „Eures“ vadybininkai konsultavo 10 tūkst. žmonių, pernai tuo pačiu metu – 6 tūkstančius.
Geidžiamiausios – Skandinavijos šalys, mat jose didesnis atlygis. „Eures“ daugiausia siūlo laikinų sezoninių darbų Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje. Daugiausia ten nuvykusiems tenka plušti žemės ūkyje. Atlyginimas paprastai minimalus pagal tos šalies įstatymus.
Vis dažniau į „Eures“ kreipiasi vyresni nei 45 metų lietuviai. Tačiau retai jų norai patenkinami – dažnas jų menkai moka užsienio kalbą, o to vis dažniau reikalauja darbdaviai svetur.
Lietuviai – darbštūs
Per pastaruosius du mėnesius ketvirtadaliu išaugo lietuvių, besikreipiančių į Lietuvos ambasadą Prancūzijoje, skaičius.
Ten žmonės skuba konsultacijų, neretai – ir dėl darbo.
„Dažniausiai lietuviai atvyksta pas draugus ar giminaičius. Ieško kur įsitvirtinti ir per darbo biržą. Į mus kreipiasi ir dėl savo atžalų – prašo padėti rasti vaikų darželį ar mokyklą“, – pasakojo ambasados darbuotoja Asta Radikaitė.
Pasak jos, dažniausiai lietuviai ieško tokio darbo, kurį dirbant nereikia gerai mokėti prancūzų kalbos – dirba šaltkalviais, statybininkais, remontininkais, auklėmis, valytojais ar viešbučiuose.
„Lietuviai darbštūs, todėl paprastai darbą randa“, – sakė A.Radikaitė.
Rinkimų sąrašuose paprastai užsiregistruoja apie 450 Prancūzijoje gyvenančių lietuvių.
Ambasados darbuotojai spėja, kad realiai Prancūzijoje gyvena per 3000 lietuvių.
Daugiausia jų apsistoja Pietų Prancūzijoje, dalis – emigravę iš Ispanijos. Nemažai yra Šiaurės Prancūzijoje, į šį regioną pervažiuoja lietuviai iš Jungtinės Karalystės, taip pat Strasbūro regione, mat jis šalia Vokietijos, kur paprasčiau gauti socialines garantijas.
Traukia atvira darbo rinka
Prieš kelerius metus ES gyventojams savo darbo rinką atvėrę Nyderlandai taip pat traukia vis daugiau lietuvių.
„Išties justi padidėjimas“, – pripažino Lietuvos ambasados Nyderlandų Karalystėje konsulė Gina Kazlauskienė.
Tiesa, dalis į diplomatus besikreipiančių žmonių įsikūrė Nyderlanduose jau anksčiau, tačiau šiuo metu tvarkosi legalaus darbo dokumentus.
Kol kas lietuviai tesudaro palyginti menką dalį darbo imigrantų šioje šalyje. Pirmuoju smuiku griežia lenkai – jie sudaro 90 proc. užsieniečių darbuotojų.
Švedijoje – prastas derlius
Kaip ir kiekvienais metais, šiemet į Švediją daugiau vyksta sezoninių darbuotojų – uogų ir grybų rinkėjų.
Tačiau derlius, ypač uogų, šiemet prastas, todėl galimybės uždirbti ribotos.
„Galimybės įsidarbinti, ypač lietuvius labai dominančiame statybos sektoriuje, vis dar yra labai nedidelės“, – teigia ambasados Švedijoje darbuotojai.
Šiemet šiek tiek daugiau lietuvių dairosi darbo Suomijoje – tai rodo šios šalies statistikos centro duomenys. 2009-ųjų liepos pabaigoje darbo ieškojo 110 Lietuvos piliečių, 60 iš jų buvo bedarbiai.
Tuo pat laikotarpiu pernai šioje šalyje siekė įsitvirtinti 85 lietuviai, iš jų – 43 bedarbiai.
Nemenka dalis jų darbo susiranda savarankiškai – per Suomijoje įsikūrusius pažįstamus.
Neskuba parvykti namo
Tuo tarpu Airija šiuo metu ne taip smarkiai traukia naujos bangos emigrantus.
Jau 2008 m. pabaigoje Airijos ūkį apėmė sąstingis. Nedarbas 2009 metais liepą pasiekė 12,2 proc. Labiausiai jis smogė kitataučiams.
Tačiau sunki padėtis nepaskatino Airijoje įsikūrusių lietuvių grįžti į gimtinę – konsulinių paslaugų į ambasadą nuolat kreipiasi daug Lietuvos piliečių, jų skaičius nepakito ir šiemet.
* * *
Nemenka paspirtis likusiems Lietuvoje
* Lietuvos banko duomenimis, 2009 m. pirmąjį ketvirtį fiziniai asmenys iš užsienio pervedė 539,97 mln. litų.
* Tarp jų iš Europos Sąjungos – 369,67 mln. litų, Rusijos – 66,83 mln. litų, JAV – 34,93 mln. litų.
* 2008 m. fiziniai asmenys į Lietuvą pervedė 3,453 mlrd. litų, tarp jų iš Europos Sąjungos – 2,572 mlrd. litų, Rusijos – 310,2 mln. litų, JAV – 235,5 mln. litų.
* * *
Darbo ieško per agentūras
* Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje veikiančios įdarbinimo agentūros svetur įdarbino 221 Lietuvos pilietį. Iš jų 150 – Jungtinėje Karalystėje (JK).
* 2008-aisiais taip užsienyje įsidarbino 1327 žmonės, iš jų 911 – JK. Antroji sąraše – Norvegija (156).
* 2007-aisiais agentūros darbo svetur surado 1892 lietuviams. Apie pusantro tūkstančio žmonių įsitvirtino JK.
* 2006 metais per agentūras darbo užsienyje rado 2320 lietuvių, iš jų 1783 – JK.
Šaltinis: Lietuvos darbo birža.