Estija gali atgaivinti savo ekonomiką sparčiau nei Latvija ir Lietuva (papildyta)

ELTA ir lrytas.lt inf.
Estijos eksportas sudaro tris ketvirtadalius nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu jos kaimynių, Latvijos ir Lietuvos, eksportas sudaro 40-60 procentų.
Estijai iš krizės pasitraukti padės ta aplinkybė, kad Estijos eksportas mažiausiai priklauso nuo Vidurio ir Rytų Europos.
Daugiau nuotraukų (1)
Apie tai pranešė Švedijos banko SEB Estijos skyriaus ekonomikos analitikė Ruta Arumae, remdamasi ekonominės apžvalgos „Nordic Outlook“ duomenimis.
Banko analitikų nuomone, Estijai iš krizės pasitraukti padės ta aplinkybė, kad Estijos eksportas mažiausiai priklauso nuo Vidurio ir Rytų Europos, kur daugelį šalių vis dar smarkiai drebina krizė ir kur nacionalinė valiuta praėjusiais metais atpigo.
Be to, Estija yra vienintelė šalis Vidurio ir Rytų Europoje, kuri turi kažkokią galimybę prisijungti prie monetarinės sąjungos artimiausiais metais.
Nors visos trys Baltijos šalys tikisi prisijungti prie euro zonos, vis dėlto viena Estija turi realių perspektyvų įsivesti eurą 2011 metais, pastebi SEB analitikai.
Estijos centrinio banko valdytojas Andresas Lipstokas patikino, kad Estijos ketinimai įsivesti eurą 2011 m. sausį yra realūs, ir būtent šis faktorius padės išsaugoti investuotojų pasitikėjimą, rašo "Aripaev Online".
Tačiau ne visi analitikai situaciją šalyje vertina taip optimistiškai kaip A.Lipstokas.
"Šiuo metu svarbu, kad šis klausimas neišnyktų iš darbotvarkės, - tvirtino A.Lipstokas per tarptautinių banko atsiskaitymų posėdį Bazelyje antradienį. - Atidėliodami įsivesti eurą galime prarasti investuotojų pasitikėjimą".
Estijos centrinio banko valdytojo tvirtinimu, šalies premjeras Andrus Ansipusas deda visas pastangas, kad biudžeto deficitas būtų išlaikytas iki 3 proc. BVP - atitiktų keliamus kriterijus, būtinus stojant į euro zoną.
Tiek Estijos vyriausybė, tiek šalies centrinis bankas sutinka, kad prisijungus prie euro zonos bus įmanoma pritraukti daugiau užsienio investuotojų ir padaryti šalį mažiau pažeidžiama pasauliniams finansiniams neramumams. Estijos vyriausybė jau sumažino šių metų biudžeto deficitą daugiau nei 16 mlrd. Estijos kronų, siekdama išlaikyti biudžeto deficitą ties reikalaujamu lygiu.
Tačiau kai kurie analitikai netiki, kad Estijos planai įsivesti eurą 2011 metais gali būti įgyvendinti, ypač po to, kai buvo oficialiai paskelbta, kad valstybės BVP pirmąjį ketvirtį nusmuko 15,1 proc., antrąjį - 16,6 procento. Estijos BVP sudaro apie 25 mlrd. dolerių - jis yra mažiausias tarp Baltijos valstybių.
"Euro įvedimas gali būti atidėtas mažiausiai iki 2013 metų", - pažymėjo analitikė Annika Lindblad iš "Nordea Markets".
Latvijoje ir Lietuvoje euro įvedimo planai atidėti ilgesniam laikui, visų pirma dėl pernelyg didelio biudžeto deficito. Tačiau, tvirtina ekspertai, platesnio masto ekonomikos atsigavimas Estijoje prasidės ne anksčiau kaip 2011 metais, praneša „Novyje vesti".

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.