Sumažėjus pajamų televizijos kiša rankas į žiūrovų kišenes

Tokiu atveju kabelinės televizijos turės mokėti kanalų savininkams, o vėliau lėšas atsiims iš žiūrovų.

Panašūs pokyčiai dar praėjusiais metais vyko Latvijoje. Estijoje ir Lietuvoje komercinių televizijų apetitą vis dar tramdo įstatymai, įpareigojantys nacionalinius kanalus rodyti nemokamai.

Tačiau Kultūros ministerijos iniciatyva mūsų šalyje įstatymus skubama pakeisti komercinių televizijų naudai.

Įstatymo pataisas sveikinantys LNK ir TV3 kanalai mokesčius iš kabelinių ir skaitmeninių televizijų galėtų rinkti jau nuo kitų metų, nes įstatymą Seime ketinama priimti iki Kalėdų.

Kabelinių ir skaitmeninių televizijų paslaugomis mūsų šalyje naudojasi beveik 400 tūkstančių šeimų.

Didžiųjų komercinių televizijų atstovai neslepia, jog idėja apmokestinti lietuviškų kanalų rodymą per kabelines televizijas kilo dėl lėšų trūkumo. Pajamos iš reklamos šiais metais smuko keliasdešimt procentų.

LNK direktorė Zita Sarakienė įsitikinusi, kad toks mokestis būtų pagrįstas: jeigu pinigus iš žiūrovų renkančios kabelinės ir skaitmeninės televizijos moka už galimybę rodyti užsienio kompanijų kanalus, pinigų už tai galėtų gauti ir lietuviškos televizijos.

Tuo tarpu kabelinių televizijų atstovai atšauna, jog jie patys už lietuviškus kanalus iš žiūrovų neima nė lito.

Jei bus pakeistas įstatymas, nemokamai būtų privaloma rodyti tik LTV ir LTV2. Kitų kanalų būtų galima atsisakyti, juos rodyti gavus televizijų sutikimą arba susimokėjus.

„Kabelinių televizijų abonentiniai mokesčiai Lietuvoje palyginti nedideli, todėl įmonės gauna minimalų pelną.

Papildomų išlaidų už apmokestintus lietuviškus kanalus jos negalės padengti iš savo kišenės, todėl tektų branginti paslaugas“, – įspėja Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktorius Juozas Jurelionis.

Verslininkai supranta, jog kainų didinimas krizės metu sulauks neigiamos žiūrovų reakcijos.

Jie neatmeta galimybės padidėjusias išlaidas kompensuoti pačių įvestais mokesčiais mažesniems lietuviškiems kanalams – vien už tai, kad šie rodomi. Juk praradusios auditoriją mažos televizijos būtų pasmerktos išnykti.

„Tie, kurie turi kambarines antenas, LNK ir TV3 ir toliau galės žiūrėti nemokamai, o šimtai tūkstančių mūsų klientų už nemokamas televizijas turės mokėti. Tai nesąžininga“, – mokestį nelogišku laiko J.Jurelionis.

Pinigų už transliacijas Latvijoje užsigeidusi TV3 praėjusiais metais su kabelinėmis televizijomis stojo į atvirą karą.

„Jie mus kaltino, kad televizijos programą retransliuojame nelegaliai, ir reikalavo susimokėti.

Tačiau Latvijos kabelinės televizijos buvo vieningos ir pareiškė, kad tol, kol TV3 visoje šalyje rodoma nemokamai, mes jokių pinigų nemokėsime“, – pasakojo didžiausios Latvijos kabelinės televizijos „Baltkom“ atstovas spaudai Lauris Kliavinis.

Neapsikentęs šantažo pernai lapkritį apie 180 tūkst. abonentų turintis „Baltcom“ parai visai nustojo rodyti TV3.

Po šio spyrio TV3 buvo priversta nusileisti. Teigiama, jog komercinė televizija Latvijos kabelinėms televizijoms piršo ne tik TV3, bet kelių kanalų paketą. Tai kiekvienam abonentui kas mėnesį galėjo papildomai kainuoti iki 5 litų.

Lietuvos kabelinių televizijų atstovai nedrįsta prognozuoti, ar eis latvių keliu.

„Mūsų elgesys priklausys ir nuo konkurentų“, – sako vos apie devynis šimtus abonentų turinčios Molėtų kabelinės televizijos vadovas Gintaras Stalauskas.

Lietuvoje kabelinių televizijų kur kas daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Jos mažos, todėl vargu ar atlaikytų LNK ir TV3 primestas žaidimo taisykles.

Tiesa, didesnės televizijos yra kiek drąsesnės.

„Bandymas apmokestinti kanalų retransliavimą komercinėms televizijoms gali atsisukti kitu galu.

Dalis kompanijų gali pasirinkti tik LNK ar TV3 arba visai pašalinti šiuos kanalus iš savo paketų, pasiūlę žiūrovams juos gaudyti savarankiškai“, – taip mano „Balticum TV“ direktorius Virginijus Jurgelevičius.

Praėjusią savaitę į diskusiją Kultūros ministerijoje sukviesti komercinių ir kabelinių televizijų atstovai taip ir nerado bendro sutarimo.

„Man keista, kad ministerija šiuo atveju atvirai gina dviejų kanalų, o ne žiūrovų interesus“, – po posėdžio pareiškė televizijos kanalo „Sport1“ direktorius Eimuntas Akromas.

Įstatymo priešininkai siūlė dokumentą tobulinti darbo grupėse, tačiau jiems susidarė įspūdis, kad Kultūros ministerija to net nesirengia daryti.

Kultūros ministerija į „Lietuvos ryto“ pateiktus klausimus taip ir nesugebėjo atsakyti.

Bene labiausiai kuriama tvarka nepatenkinta skaitmeninės televizijos „Gala“ operatorė bendrovė „Teo LT“. Ji konkuruoja su kita skaitmenine televizija „Viasat“, kurios savininkai tie patys kaip ir TV3.

Latvijoje „Viasat“ konkurentu tapo skaitmeninę televiziją taip pat turinti „Lattelecom“. Liepą TV3 per teismus pasiekė, kad „Lattelecom“ negalėtų transliuoti šio kanalo.

„Teo LT“ baiminasi, kad tas pats gali nutikti ir Lietuvoje. Norint pakenkti „Gala“ televizijai, „Teo LT“ gali būti uždrausta transliuoti TV3. Taip „Viasat“ prieš „Gala“ įgautų pranašumą.

„Mus gali priversti atsisakyti TV3 transliacijų sąmoningai pasiūlydami labai nepalankias sąlygas“, – teigė „Teo LT“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Nerijus Ivanauskas.

Latvijoje dėl panašių dalykų TV3 ir „Viasat“ Konkurencijos taryba skyrė 40 tūkst. latų (apie 200 tūkst. litų) baudą.

Teisė rodyti TV3 Latvijoje su „Viasat“ konkuruojančioms įmonėms buvo pardavinėjama blogesnėmis sąlygomis. Be to, televizijos buvo verčiamos įsigyti ir kitas „Viasat“ programas.

TV3 ir LNK atstovai mano, kad kabelinių ir skaitmeninių televizijų operatoriai triukšmauja be pagrindo.

„Mes nesame galutinai apsisprendę įvesti mokesčius. Gal jie bus labai maži, pavyzdžiui, 10 centų žiūrovui, o gal mes daugeliui leisime LNK ir toliau rodyti nemokamai.

Šioje srityje permainų siekiame vien dėl to, kad pagaliau atsirastų tvarka“, – teigė LNK vadovė Z.Sarakienė.

Ji įsitikinusi, kad kabelinėms televizijoms labiau reikia teisės rodyti LNK nei šiam kanalui – kabelinių televizijų paslaugų.

Z.Sarakienė siūlo, kad televizijų santykius reguliuotų laisvoji rinka.

„Mes jau dabar kai kam mokame, kad rodytų mūsų kanalus“, – prisipažino LNK vadovė.

„Europos Sąjungos direktyvos aiškiai sako, kad už retransliuojamas programas turi būti kompensuojama“, – TV3 planus pabandyti rinkti mokesčius iš kabelinių televizijų išduoda šio kanalo vadovė Laura Blaževičiūtė.

Ji sako, kad TV3 nusiteikusi derėtis dėl kainų, o galbūt visai neįves jokių mokesčių, todėl atsisakyti TV3 kabelinėms televizijoms nereikės.

* * *

„Balticum TV“

Baltijos televizija

„Info TV“

„Lietuvos ryto“ televizija

„Liuks“

LNK

LTV

LTV2

„Sport1“

TV1

TV3

TV6