Šįmet sukanka lygiai tūkstantis metų nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo.
Tuo suskubo pasinaudoti ir šalies verslininkai.
Dizainerės Ilonos Kukenytės sukurtą tūkstantmečio ženklą – stilizuotą Vytį – galima išvysti ir ant marškinėlių, ir ant muilo ar saldainių dėžučių.
„Tuoj ir ant kojinių pradės dėti“, – neseniai juokavo ženklo kūrėja.
Tačiau kai kuriems gamintojams jo išvis neprireikia – užtenka prekę pavadinti tūkstantmečio vardu.
Ant dešros dėti neleido
Leidimą naudoti oficialų ženklą išduoda Tūkstantmečio minėjimo direkcija. Jį laisvai gali naudoti švietimo įstaigos.
Greta jų leidimus gavo daugiau nei 300 šalies valdžios institucijų, viešųjų įstaigų, verslo įmonių.
„Jį naudoti galima nemokamai – užtenka gauti leidimą. Iš esmės kone visiems jį ir suteikiame. Tiesa, teko atsakyti, kai mėsos perdirbėjai norėjo ženklą naudoti ant dešros.
Suprantame, kad žmonės šią progą nori panaudoti komercijos tikslais, tačiau gal ne visuomet pamąsto, ar tai tinkamas būdas“, – sakė direkcijos vyriausioji specialistė Birutė Meškienė.
Siūlo išskirtinį muilą
Tuo tarpu ant muilo šį ženklą išvysti galima – tokias pakuotes gamina Panevėžio „Naujoji Ringuva“.
Pasak įmonės pardavimo ir rinkodaros departamento vadovės Redos KrunkaitytėsGrubinskienės, kiekviena skalbiamojo ar higieninio muilo pakuotė šiuo ženklu nėra žymima.
„Juo žymime tik suvenyrines dėžutes, pardavinėjamas turizmo informacijos centruose, specializuotose parduotuvėse.
Tai – išskirtinis muilo su juoduoju purvu, gintaro ekstraktu rinkinys“, – pasakojo R.KrunkaitytėGrubinskienė.
Bene populiariausia tūkstantmečio ženklu padabinti marškinėlius ar kepuraites. Tokią teisę gavo ne viena šalies įmonė. Tarp jų – ir prekybos tinklas „Maxima LT“.
„Gavę tokią teisę ir užsakėme marškinėlių, kepuraičių, apyrankių su tūkstantmečio ženklu.
Šias prekes siūlome savo pirkėjams“, – pasakojo įmonės atstovė Renata Saulytė.
Puodelių nebepuošė
Tuo tarpu kavos, saldumynų bei kitokius pardavimo aparatus prižiūrinti Kauno įmonė „Pardavimo automatai“ tūkstantmečio ženklu sumanė papuošti šiuos įrenginius.
„Praėjusiais metais, kai buvo pradėta populiarinti tūkstantmečio idėją, nusprendėme prisidėti ir mes. Juk šie aparatai stovi žmonių susibūrimo vietose, todėl daugelis išvysta šį ženklą.
Buvo kilę minčių jį naudoti ir ant kavos puodelių, tačiau nusprendėme nenusipiginti – tai jau būtų pernelyg komerciška“, – sakė įmonės rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovė Jurgita Vaitiekė.
Tiesa, pastaruoju metu šis ženklas ant kavos ar kitų aparatų jau nebeklijuojamas.
Vietoj tvenkinių – dainos
Tūkstantmečio minėjimo direkcijos sąraše galima rasti įvairiausių bendrovių, kurių veikloje iš pirmo žvilgsnio kažin ar įmanoma panaudoti ženklą.
Tarp tokių – ir mineralinę vatą gaminanti „Paroc“, ir tvenkinių eksperte prisistatanti bendrovė „VŽV kasyba“.
Pastarosios direktorius Žygimantas Talaikis pripažino, kad buvo kilę minčių kaip nors susieti tūkstantmetį su tvenkiniais, tačiau pasvarsčius jų buvo atsisakyta.
„O ženklą panaudojome kartu su kita bendrove išleidę „Tūkstantmečio dainų rinkinį“, – pasakojo Ž.Talaikis.
Naudoja ant raštų
Teisę panaudoti ženklą gavęs „Ūkio banko lizingas“ papuošė juo savo suvenyrus. Įmonės klientai prieš 2009-uosius taip pat gavo šiuo ženklu padabintus sveikinimo atvirukus.
Tuo tarpu daugelis valstybės įstaigų šį ženklą naudoja ne tiktai ant suvenyrų, bet ir ant dokumentų.
„Valstybės institucijoms buvo rekomenduota tūkstantmečio minėjimo ženklu žymėti blankus – taip ir padarėme. Dabar jis – ant kiekvieno rašto.
Manau, kad tai gana tinkamas būdas priminti žmonėms šią sukaktį“, – sakė Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baravykas.
Nereikia net leidimo
Kai kurios verslo įmonės net nesivargino prašyti leidimo naudoti oficialų ženklą – jiems užteko prekę pavadinti tūkstantmečio vardu.
Šiaulių „Naujoji Rūta“ prekiauja rankų darbo saldainiais „Tūkstantmečio Lietuva“.
„Ar toks pavadinimas naudingas rinkodaros požiūriu – vargu ar kas nors tiksliai nustatytų. Tačiau siekiame ne tik naudos sau. Patriotizmas – mūsų įmonės pozicija. Jau ir anksčiau esame pagaminę saldainius „Valdovų rūmai“.
Turime žvelgti ne vien iš komercijos varpinės – yra ir kitų, ne mažiau svarbių dalykų“, – tikino bendrovės direktorius Algirdas Gluodas.
Be ženklo „Tūkstantmečio alų“ išleido ir Klaipėdos „Švyturys“. Tai buvo vienkartinė į skardines supilstyto alaus siunta.
Iš viso alaus pagaminta tik 0,5 mln. litrų, todėl tikimasi, kad šiuo produktu susidomės kolekcininkai.