Dėl to pardavėjai priversti stipriai mažinti kainas - per metus skirtinguose miestuose jos krito nuo 10 iki 30 proc., rodo nekilnojamojo turto rinkos analizės ir konsultacijų bendrovės „Redos“ surinkti duomenys.
Šią vasarą „antrojo būsto“ paklausa Lietuvoje smuko drastiškai - pirminėje rinkoje parduota ar rezervuota beveik 3 kartus mažiau būstų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžioji dalis - net 80 proc. visų sandorių - įvyko Palangoje. Tą lėmė ne tik didžiausia pasiūla, tačiau ir mažiausios visame Lietuvos pajūryje kainos. Vis dėlto ir Palangoje parduota vos 5 proc. siūlytų būstų.
„Šią vasarą bendras rinkos likvidumas krito dvigubai - iki 3 proc. Jei butų pardavimai išliktų tokie kaip dabar, parduoti jau dabar Palangoje esančius būstus prireiktų penkerių metų. O juk tai - aktyviausia Lietuvos „antrojo būsto“ rinka pastaruosius tris sezonus. Druskininkuose padėtis dar blogesnė - pagal šią vasarą buvusį realizacijos lygmenį visą pasiūlą išparduoti užtruktų net 20 metų“, - teigia „Redos“ direktorius Mindaugas Juodviršis.
Palangoje šį rugpjūtį pasiūlos kainos buvo beveik trečdaliu mažesnės nei prieš metus ir vidutiniškai siekė 5650 Lt/kv.m. Druskininkuose kainos krito dešimtadaliu, iki 5950 Lt/kv.m. Neringoje naujo būsto kainos išliko didžiausios - 12,6 tūkst. Lt/kv.m, tačiau, palyginti su 2008 m., jos sumažėjo 25 proc. Visose rinkose, išskyrus Druskininkus, kainos smuktelėjo į žemesnį lygį nei 2007 m. vasarą, daugelyje miestų - ženkliai.
Anot M. Juodviršio, „antrasis būstas“ - iš esmės prabangos prekė, todėl šis NT rinkos segmentas yra vienas labiausiai nukentėjusių nuo ekonominės recesijos.
Šiuo metu Lietuvos kurortinių miestų pirminėse būsto rinkose siūloma daugiau nei 1,1 tūkst. objektų. Per metus jų pasiūla sumažėjo apie 30 proc. Didžiausią rinkos dalį pagal pasiūlą užima Palanga (37 proc.), antroje vietoje - Druskininkai (30 proc.). Toliau rikiuojasi Šventoji (28 proc.), Neringa (3 proc.) ir Birštonas (1 proc.).