„Aš į šį kampelį ateinu atsipalaiduoti, surūkyti cigaretę ir išgerti puodelį kavos prie stalelio, kai į lauką lįsti nesinori.
Kai stačiau namą, jau žinojau, kad turėsiu žiemos sodą. Architekto paprašiau, kad svetainėje jis suprojektuotų langą į žiemos sodą, kuris dabar atrodo lyg gyvas paveikslas“, – pasakojo Vladimiras Eicheris-Lorka, dėl augalų tiesiog pamišęs bendrovės „Floralita“ savininkas ir kūrybos direktorius.
Žaliuoja egzotiniai augalai
Jo žiemos sodo stogas ne stiklinis, o iš stiklo sumontuota visa siena, už kurios durų – terasa su gamtos vaizdais.
Tačiau lauke ir viduje – du skirtingi pasauliai. Už lango mišką gaubia rūkas ir vasarą žaliuoja pieva, kuri žiemą apsikloja baltu patalu. O viduje – atogrąžų augalų karalija – čia veša kaktusai, fikusai, paparčiai, kurių Lietuvos gamtoje nerasi.
Jie mėgsta šiltą ir drėgną klimatą, kur temperatūra nenukrinta žemiau 20 laipsnių, o ore nuolat tvyro drėgmė.
„Atogrąžų augalija drėgmę gauna iš oro, todėl svarbu, kad patalpoje būtų ne per sausa“, – aiškino augalų žinovas.
Žvilgtelėjau į hidrometro, pakabinto ant sienos, rodyklę. Drėgmė čia siekia 80 proc. Daugumoje įprastų būstų oro drėgmė nesiekia 40 proc.
Čia įrengtas ir nedidelis baseinas su žuvytėmis. Jis ne tik dėl grožio – padeda palaikyti drėgmę patalpoje.
V.Eicheris-Lorka tvirtino, kad kokybiškai įrengtam žiemos sodui nereikia priežiūros – paprastai užtenka skirti valandą kartą per savaitę.
Reikia išskirtinių sąlygų
„Daug kur žmonės įsirengia stiklinę terasą, kurioje pastato du tris vazonus su augalais ir vadina tai žiemos sodu. Tai – ne sodas. Žiemos sode svarbiausi yra augalai, kurie turėtų augti natūraliame grunte. Ir jiems turėtų būti sukurtos idealios sąlygos – drėgmė, šiluma ir vėdinimas“, – aiškino V.Eicheris-Lorka.
Bet tokios sąlygos yra nepalankios būstui, ypač, jei meistrai prastai padarė savo darbą.
„Prašiau sienas dažyti išoriniais dažais, o jie išdažė skirtais patalpoms. Čia labai drėgna ir tokie dažai ilgai nelaikys – vietomis jau pradėjo pelyti ir luptis.
Taip pat klaida buvo sudėti langus mediniais rėmais.
Drėgmė juos gadina“, – rodydamas besikaupiančius pelėsius aiškino V.Eicheris-Lorka.
Geriausia – aliuminio rėmai
Žiemos sodus montuojančios bendrovės „Runika aliuminio konstrukcijos“ vadovas Džiugas Drungilas tvirtino, kad šiems statiniams geriausiai tinka aliuminio rėmai.
„Mediniai rėmai nepakankamai atsparūs, o plastikiniai atrodo masyviai. Žiemos sodui norisi lengvai atrodančios konstrukcijos, kad dominuotų stiklas, o rėmai nekristų į akis.
Tam geriausiai tinka aliuminio rėmai.
Tačiau toks statinys yra gana brangus malonumas, nes čia negalima montuoti paprastų stiklo paketų.
Stiklai turi būti grūdinti, laminuoti, kad sudužus langui šukės nesužeistų žmonių. Taip pat stiklai turi filtruoti dalį saulės spindulių, kad vasarą augalai neperkaistų“, – aiškino D.Drungilas.
Anot jo, žiemos sodus lietuviai dažniausiai įsirengia prie pastatytų namų.
„Žiemos sodas – nepigus malonumas. Jo konstrukcijos kainuoja 20-50 tūkst. litų.
Dažniausiai žmonės, statydami namą, numato, kad ateityje vienoje ar kitoje vietoje galėtų atsirasti žiemos sodas, ir jį įsirengia vėliau, kai gali sau leisti“, – patirtimi dalijosi D.Drungilas.
Užtenka ir vieno medžio
V.Eicheris-Lorka žiemos sodą įrengęs ne vienam užsakovui.
Dauguma žmonių tam skiria 30-40 kv. m ploto.
Vilniuje jis yra sukūręs ir įspūdingą 700 kvadratinių metrų žiemos sodą privačiam klientui.
„Kiekvienas sodas yra skirtingas. Daug kas priklauso nuo to, kiek žmogus domisi augalais ir kiek gali skirti tam laiko ir pinigų. Tokį privatų sodą, kokį įrengėme Vilniuje, sunku būtų rasti visoje Europoje. 700 kv. metrų ploto užima egzotiniai augalai iš viso pasaulio, kai kurie jų itin reti.
Du mėnesius praleidome Olandijoje juos rinkdami iš katalogų, paskui trys sunkvežimiai atkeliavo į Lietuvą. Bet savininkas pinigų neskaičiavo.
O kitam žmogui, norėjusiam įsirengti nebrangią ramybės salą, žiemos sode pasiūlėme pasodinti labai seną alyvmedį.
Medis kainavo porą tūkstančių litų. Bet, patikėkit, ir vienas toks augalas atrodo įspūdingai“, – tvirtino „Floralitos“ savininkas V.Eicheris-Lorka.
* * *
Žiemos sodų istorija
Stiklinės sienos žiemos sodams pradėtos naudoti nuo XV amžiaus. Tai buvo naujas architektūrinis sprendimas. XVI a. statiniai su stiklinėmis sienomis pradėti statyti kaip oranžerijos, o nuo XVII a. žiemos sodų buvo kiekvienų rūmų teritorijoje.
Atvežtiniai augalai čia ilgai neištverdavo, nes nebūdavo sudarytos tinkamos klimato sąlygos – per šalta.
Vandeniu žiemos sodai pradėti šildyti XIX a. Olandijoje, o 1802 m. Anglijoje pirmą kartą panaudota pūvančios medžio žievės šiluma. Puvėsiai labai tiko atogrąžų augalų šiltnamiams šildyti, nes ne tik šildė, bet ir drėkino orą.
XIX a. galima laikyti žiemos sodų klestėjimo amžiumi. Tai susiję su stiklo ir plieno pramoninės gamybos pradžia. XX a. Europoje žiemos sodai pradėti naudoti gyvenamajam plotui. Stiklinės, šviesai laidžios konstrukcijos tam puikiausiai tiko.
Tuomet žiemos sodams statyti nereikėjo specialių leidimų, tad jų statyba buvo paprasta ir greita. Iš pradžių tai buvo atskira erdvė, vėliau žiemos sodai sujungti su namo erdve.
* * *
Kretingos puošmena
Vienas įspūdingiausių žiemos sodų Lietuvoje yra Kretingos dvaro rūmuose.
Apie 1875 metus jį įkūrė grafas Juozapas Tiškevičius. Sode puikavosi vėduoklinės palmės, augo bananmedžiai, agavos, apelsinmedžiai, laurai, citrinmedžiai, kaktusai, didžiulė araukarija, o koralais išpuoštomis sienomis raizgėsi vijokliai. Uolomis žemyn krito krioklys, kurio vanduo upeliukais tekėjo į nedidelius tvenkinius. Vandenyje nardė dekoratyvinės žuvys, o iš vieno tvenkinio tryško aukštas fontanas.
XX amžiaus pradžioje grafas Aleksandras Tiškevičius oranžeriją perstatė ir sumažino. Po rekonstrukcijos sode buvo pasodinta naujų retų augalų, kurie buvo rūpestingai prižiūrimi.
Pokario metais sodo patalpos buvo paverstos arklidėmis, sandėliu, mokyklos sporto sale, šiltnamiu. 1987-aisiais žiemos sodas buvo atkurtas.
Žiemos sodo lankytojai gali išvysti augalų, kurie čia atkeliavo iš tolimiausių pasaulio kampelių. Tie augalai, nors maži, yra gyvi Indijos, Indonezijos, Brazilijos atogrąžų miškų, Afrikos ir Meksikos dykumų augalijos pavyzdžiai.
Šiandien žiemos sode globojama daugiau kaip 150 įvairių augalų rūšių.
* * *
Reikalavimai žiemos sodui
* Žiemos sodą geriausia įrengti rytinėje arba vakarinėje pusėje. Jei langai į pietus, net ir labai kokybiški stiklai gali neapsaugoti patalpos kuo karščio ir augalai sudegs.
* Labai svarbu pasirinkti, kokius augalus žiemos sode įkurdinti. Tai turėtų būti vienos klimato juostos – atogrąžų, prieatogrąžių ar dykumų augalai. Skirtingų platumų augalams reikalingos skirtingos sąlygos – dirva, drėgmė, temperatūra. Visiems įtikti nepavyks. Pasirinkti augalus ir sukurti jiems tinkamą klimatą padės specialistai.
* Patalpą būtina vėdinti. Oras vasarą čia turi pasikeisti 8 kartus per valandą. Geriausia orlaides įrengti žemiausiame ir aukščiausiame žiemos sodo taške.
* Žiemą patalpą reikia šildyti. Skirtingi augalai ištveria skirtingą žemiausią temperatūrą. Todėl šildymas priklauso nuo augalų tipo.
* Tinka bet kokie radiatoriai, svarbu, kad šiltas oras nebūtų pučiamas tiesiog į augalus.
* Išlaidos šildymui nėra tokios didelės, kaip gali pasirodyti, nes net ir žiemą dieną stiklinę žiemos sodo patalpą prišildo saulė. Tam palaikyti temperatūrą reikia tik naktimis.
* Žiemos sode patartina įrengti bent nedidelį vandens baseiną ar fontaną, kuris padės palaikyti tinkamą drėgmę.
* Jei žiemos sode sukurtas tinkamas mikroklimatas, geriausia priežiūra – tiesiog netrukdyti augalams augti. Nereikia pamiršti jų nuolat laistyti ir tręšti, saugoti nuo kenkėjų.
* Žiemos sodo patalpa turėtų būti gerai izoliuota nuo namo gyvenamųjų patalpų. Didelė drėgmė kenkia kitų kambarių sienoms, o iš namo į žiemos sodą gali atkeliauti kenkėjų.
* Lietuvoje galima įsigyti egzotinių augalų iš bet kurio pasaulio kampelio. Augalų kainos priklauso nuo jų amžiaus ir išskirtinumo.