Kartu pastebimai sumažėjo ir migrantų siunčiamų į tėvynę piniginių perlaidų apimtys.
Kai kurioms šalims tai atsiliepė itin skausmingai: pavyzdžiui, Moldovoje migrantų perlaidos sudarė trečdalį šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o kilus krizei jų sumažėjo 37 procentais.
Daugelis šalių, kilus krizei, sugriežtino sąlygas darbo migrantams: tokiu būdu pernai gruodį Rusija paskelbė du kartus sumažinanti užsieniečiams išduodamų darbo leidimų skaičių - nuo 4 milijonų iki 2 milijonų, pažymi ataskaitos autoriai.
Ataskaitą „Migracija ir pasaulinė recesija“ parengė Migracinės politikos institutas - nepriklausomas nekomercinis tyrimų centras Vašingtone.
Darbo migrantų piniginių perlaidų sumažėjimas rodo, kad jų padėtis ne itin pavydėtina. Tarp jų labai daug darbuotojų, dirbančių statybose ir viešbučių versle, ypač smarkiai nukentėjusiuose dėl krizės. Nemažai šiuose sektoriuose dirbančių žmonių neteko darbo.
Tačiau migrantai neskuba sugrįžti - gimtinėje ekonominės sąlygos dažnai dar blogesnės, o ateityje galimybių išvykti į užsienį dar kartą gali nebeatsirasti, ypač tiems, kas išvyko nelegaliai.
Yra, žinoma, išimčių, bet jos tik patvirtina bendrą išvadą. Daugelis migrantų iš Vidurio ir Rytų Europos grįžo į gimtinę iš Didžiosios Britanijos ir Airijos, bet dažnai tik todėl, kad, pirma, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Lenkija, nukentėjo nuo krizės palyginti nesmarkiai, ir, antra, kaip Europos Sąjungos šalių piliečiai, jie visada gali vėl vykti į užsienį dirbti.
Kai kurios šalys, kilus krizei, sudarė specialias programas, skatinančias migrantus sugrįžti: ėmė siūlyti jiems vienkartines išmokas ir apmokėti bilietus į vieną pusę.
Tokios programos buvo sukurtos Japonijoje, Ispanijoje, Čekijoje.
Ataskaitoje atkreiptas dėmesys ir į vidaus migraciją, čia įdomiausiu pavyzdžiu galėtų būti Kinija.
Per 140 mln. kinų iš kaimo vietovių išvyko į pramoninius šalies miestus. Tokio reiškinio mastas ypač juntamas Naujųjų metų pagal kinų kalendorių išvakarėse, kai milijonai žmonių pagal tradiciją lanko gimtąsias vietas.