Iš 49 tūkst. realią veiklą vykdančių įmonių Lietuvoje, kas antra turi pradelstų įsiskolinimų ir beveik kas trečia – įregistruotus ar išregistruotus turto areštus.
„Pasigirstančias optimistines kalbas apie jau pasiektą krizės dugną reikėtų vertinti itin atsargiai, kadangi įmonių įsiskolinimai ir toliau didėja, o rugpjūtį sparčiausiai per pastarąjį pusmetį augo ir naujų skolininkų gretos. Nors birželį ir buvo juntamas įsiskolinimų augimo lėtėjimas, tačiau šis pagerėjimas gali būti trumpalaikis“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.
Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikti vertinimai rodo, kad kol kas įmonių finansinis pajėgumas nestiprėja, ir tik trečdalis įmonių per artimiausius 12 mėnesių turi pakankamai gerų galimybių laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.
Didelė bankroto tikimybė prognozuojama maždaug trečdaliui Lietuvos bendrovių. Vidutinė bankroto tikimybė numatoma taip pat trečdaliui įmonių. Gauti finansavimą iš bankų gali tikėtis tik mažą bankroto tikimybę turinčios bendrovės, t.y. iki trečdalio Lietuvos įmonių. „Creditinfo Lietuva“ atlikti skaičiavimai remiasi ekonometriniais modeliais, skirtais prognozuoti įmonės bankrotą bei vėlavimo vykdyti finansinius įsipareigojimus 90 dienų ir daugiau tikimybę.
Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, pastaraisiais mėnesiais sparčiai mažėja įregistruotų įmonių turto areštų skaičius. Aukščiausią lygį – 3393 atvejų – šis rodiklis buvo pasiekęs šių metų kovą ir 4,4 karto viršijo 2008 m. atitinkamo mėnesio rodiklius, kai siekė 778 vnt. Tačiau per pastaruosius penkis šių metų mėnesius šis skaičius jau nukrito beveik 41 proc. ir siekia tik 1 978.
„Nors įmonių turto areštų statistikos kitimas lyg ir turėtų patvirtinti, kad pastaruoju metu verslo situacija gerėja, tačiau tiek bendras įmonių įsiskolinimo portfelio augimas, tiek įmonių mokumo ir bankroto prognozės atspindi labai sudėtingą padėtį“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ kredito rizikos vadovė.
Daugiausia įsiskolinimų Lietuvos įmonės turi finansinėms įstaigoms – bankams, lizingo bendrovėms, likusią bendrovių laiku negrąžintų įsiskolinimų dalį sudaro skolos telekomunikacijų, skirstomųjų tinklų, kuro prekybos ir kitiems ekonomikos sektoriams. Daugiausia įsiskolinimų turinčiųjų sąrašo viršuje ir toliau išlieka statybų, transporto, prekybos sektoriai, viešbučiai ir restoranai, miško ir medienos pramonė.
Saugesniais sektoriais galima būtų įvardinti maisto pramonę, žemės ūkį.