Tokius ambicingus siekius Vilniaus meras Vilius Navickas ketvirtadienį pristatė energetikos ministrui Arvydui Sekmokui.
„Kompleksinėmis priemonėmis siekiame didinti energijos efektyvumą Vilniaus mieste - mažiname iškastinio kuro naudojimą ir skatiname „žaliosios“ energetikos plėtrą, vykdome pastatų renovacijos projektus“, - teigė Vilniaus meras.
V.Navickas pažymėjo, kad nemažai energijos efektyvumo didinimo projektų miestas atlieka ES paramos fondų lėšomis, tačiau Vyriausybės parama taip pat labai svarbi.
Europa įsipareigojo iki 2020 metų energijos balanse turėti 23 proc. energijos, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių.
Per kelias savaites Energetikos ministerija turi galutinai parengti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, skatinimo ir rėmimo veiksmų programą, kuri bus tvirtinama Vyriausybės nutarimu ir pradėta įgyvendinti nedelsiant.
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose rengiamasi pastatyti rūšiuotų šiukšlių deginimo gamyklas, taip pat svarstoma galimybė energiją gaminti iš nuotekų. Tokioms gamykloms statyti bus skelbiami viešieji konkursai.
Taip pat žadama padvigubinti mažosiose hidroelektrinėse pagaminamos elektros kiekį, nes tai yra pigiausias ir efektyviausias energijos šaltinis.
Tarp prioritetų - biomasės gamyba ir naudojimas energijai gaminti. Pastaroji sritis turi daug galimybių, nes kol kas nebuvo sukurta tokio kuro tiekimo grandinė. Energijai gaminti galima naudoti ne tik specialiai tam tikslui auginamus karklus, bet ir šiaudų granules, biomasę, gautą išvalius miškus ar pagamintą iš medžio apdirbimo pramonės atliekų.
Vienas valstybės tikslų - Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje pastatyti dar vieną galios agregatą, kuris būtų skirtas vėjo energijos balansavimui. Taip pat planuojama parengti sąlygas statyti vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje. Šis vėjo jėgainių parkas galės būti prijungtas prie jūros dugnu nutiesto elektros kabelio „NordBalt“, sujungsiančio Baltijos šalis ir Švediją.