Spėjama, kad dalis indų siekia Lietuvos vizos tam, kad po to galėtų patekti į turtingesnes Europos Sąjungos šalis, kuriose ir pasilieka.
Lietuvos ambasada Indijoje tik nuo šių metų balandžio pradėjo išdavinėti Šengeno vizas.
Tad dėl to greičiausiai šiemet gerokai išaugo vizų skaičius.
Neoficialiais duomenimis, indai sutinka sumokėti iki 10 tūkst. JAV dolerių (23,8 tūkst. litų) tarpininkams, kurie padeda gauti Šengeno vizą.
Tokie tarpininkai indams organizuoja kelionę į neva verslo susitikimą ar parodą Europoje. Tada norintieji emigruoti kreipiasi į ambasadą ir prašo vizų.
Dažnai pasirenkamos neseniai prie Šengeno erdvės prisijungusios šalys, kurių vizas gauti ne taip sudėtinga.
Vizų – gerokai daugiau
Per visus praėjusius metus mūsų šalis Indijos piliečiams išdavė 324 vizas.
Šiais metais iki rugpjūčio 31 dienos indai gavo jau 862 vizas.
O leidimų dirbti skaičius taip smarkiai nesikeičia. 2008 m. indai gavo 58 leidimus dirbti Lietuvoje, šiemet iki rugsėjo 7 dienos – 53.
Indijos garbės konsulas Lietuvoje Rajinderis Kumaras Chaudhary neslepia: dalis indų nelegaliai pasilieka Europoje.
„Tai tiesa, bet tai tikrai nėra nauja. Indai atvyksta į Lietuvą, kaip ir migrantai iš daugelio kitų šalių, tam, kad galėtų išvykti į kitas Europos šalis. Bet dabar nelegalių migrantų yra mažiau, nes Indijos ekonomika tampa vis stipresnė“, – kalbėjo garbės konsulas.
Pasak R.K.Chaudhary, nelegaliai emigruoti į Europą ypač linkę Indijos kaimuose gyvenantys žmonės. Ten gyvenimo lygis – labai žemas. „Šitie žmonės bando nusipirkti vizas per agentūras, bet ir jų skaičius mažėja“, – tikino R.K.Chaudhary.
Verslininkai nesulaukė indų
Indiškų prekių parduotuvės „Indija“ direktorė Ingrida Brusokienė nustebo išgirdusi, kad šiemet į Lietuvą atvyko beveik tris kartus daugiau indų.
„Aš nelabai tikiu, kad daug jų atvyksta į Lietuvą verslo tikslais. Mes su indais dirbame jau 18 metų, tačiau jie į Lietuvą nebuvo atvykę. Tai mes skrendame pas juos į Indiją“, – kalbėjo I.Brusokienė.
Indų verslo pasiūlymų nesulaukė ir apie dešimt metų indiškomis prekėmis prekiaujanti parduotuvė „Mažoji Indija“. Kai Vilniuje vyko indiškų prekių mugė, į parduotuvę buvo užsukę 5 indai, tačiau ne su verslo pasiūlymais, o kaip paprasti pirkėjai.
Turistų irgi nepadaugėjo
Padidėjusio turistų iš Indijos srauto nepastebėjo ir Vilniaus turizmo informacijos centro darbuotojai.
„Ne, tikrai nepajutome, kad būtų daugiau lankytojų iš Indijos. Jų apskritai mažai apsilanko“, – teigė centro direktorė Jolanta Beniulienė.
Vilniuje veikiantis indiškų patiekalų restoranas „Sue's Indian Raja“ taip pat dažniau sulaukia lietuvių nei nacionalinio maisto pavalgyti norinčių indų.
Kaip tvirtino restorano administratorė Margarita Murnikovienė, paprastai indai apsilanko keletą kartų per metus, kai vyksta mugės ar parodos.
„Gal pastaruoju metu kiek dažniau matėme indus, nes Lietuvoje buvo filmuojamas Bolivudo filmas“, – kalbėjo ji.
Kinai – išradingesni
Kad norintieji gauti Šengeno vizas dažnai prisidengia verslo reikalais, patvirtina ir Lietuvos ambasada Kinijoje.
Pasak ambasados trečiosios sekretorės Aušros Bogvilaitės, maždaug 30 procentų prašančiųjų vizų atsisakoma jas išduoti.
„Pernai pati vykau į Pekino oro uostą panaikinti vizos Bangladešo piliečiui, kuris su savo viza pirko bilietą kitam asmeniui.
Apsimetė, kad Lietuvoje ketina įsigyti medžio apdirbimo įrenginių už kelias dešimtis tūkstančių eurų. Jie taip elgiasi norėdami gauti vizą, nes neturintiems vizų agentūros dažniausiai neparduoda bilietų į Europą“, – pasakojo A.Bogvilaitė.
Apsimeta verslininkais
Ambasados Kinijoje darbuotojams ne kartą teko susidurti su verslininkais apsimetančiais asmenimis, prašančiais vizos.
„Liepą į mus kreipėsi Mongolijos jaunųjų verslininkų asociacijos viceprezidentu prisistatęs asmuo ir prašė penkiems jų asociacijos nariams surengti verslo vizitą į Lietuvą.
Jis teigė, kad domisi lietuviška pieno, konditerijos produkcija, konservais, ypač akcentavo šprotus. Suorganizavome verslo susitikimą su Pramonės ir prekybos rūmais Vilniuje ir Klaipėdoje, skubos tvarka išdavėme vizas, tačiau sutartą dieną oro uoste niekas nepasirodė, o nurodyti telefono numeriai jau neveikė“, – prisiminė A.Bogvilaitė.
Pasak jos, pernai į ambasadą kreipėsi trys asmenys, kurie pateikė kvietimą vykti į konkrečią Lietuvos įmonę neva domėdamiesi sūrių produkcija, bet gavę vizas kažkur dingo.
Dirba SEB banke
Tiesa, ne visi atvykėliai iš Azijos stengiasi nelegaliai pasilikti Europoje. Pavyzdžiui, 25 indai šiuo metu legaliai darbuojasi SEB banke.
„Kitų metų pradžioje rengiamasi keisti pagrindinę banko informacinę sistemą, kuria valdomos banko teikiamos paslaugos ir verslo procesai.
Šį keitimą atlieka 25 iš Indijos atvykę tarptautinės IT sistemų plėtros bendrovės „iflex“, neseniai pakeitusios pavadinimą į „Oracle Financial Services Software Limited“, specialistai“, – sakė SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas.
* * *
Išduota vizų indams
2007 m. 473
2008 m. 324
2009 m. (iki rugpjūčio 31 d.) 862
* * *
Nestinga išradingumo
* Kitų šalių piliečiai, norintys išvykti į Europą, dažniausiai elgiasi pagal tą pačią schemą: vizą turintis asmuo perka bilietą į Europą, tačiau nurodo kito žmogaus vardą, pavardę ir gimimo datą.
* Toks neturintis vizos žmogus pats nusiperka lėktuvo bilietą, tarkim, į Bangladešą. Perėjęs pasienio kontrolę jis toliau keliauja su kitu bilietu, kurį į Europą nupirko vizą turintis asmuo.
* Jeigu pasiseka ir stiuardesės nepatikrina vizos, nelegalas patenka į lėktuvą. Atvykus į Europą toks nelegalas arba taikosi pasprukti, arba iškart prašosi politinio prieglobsčio.