„Klaidinga manyti apie Rusijos ekonomikos atsigavimą“, - sakė E.Berglofas.
Ekonomistų teigimu, Rusijos nesugebėjimas atsikratyti priklausomybės nuo energijos išteklių eksporto pasmerkė šalį lėtam ekonomikos atsigavimui. E.Berglofas mano, kad Rusijos centriniam bankui bus sunku įgyvendinti savo tikslą iki 2011 metų rublio kursą padaryti laisvai svyruojančiu tol, kol šalies ekonomika bus priklausoma nuo žaliavų kainų.
„Jei norite turėti svyruojantį valiutos kursą, reikia atsikratyti priklausomybės nuo žaliavų, sakė ERPB vyriausiasis ekonomistas. - Kelia susirūpinimą tai, kad per praėjusių 10 metų Rusija kaip tik tapo dar labiau priklausoma nuo žaliavų eksporto. Deja, šioje srityje nepadaryta didelės pažangos“.
Rusijos regioninių bankų asociacija ragina rublį devalvuoti 30 proc. Rusijos milijardierius Vladimiras Potaninas teigia, kad „valstybės ekonominiai interesai vidutinės trukmės perspektyvoje sumažins rublio kursą“, kas leis eksportuotojams sumažinti išlaidas ir modernizuoti gamybą.
Antrąjį praėjusių metų pusmetį pasaulyje smukus žaliavų kainoms bei Rusijoje kilus recesijai, Rusijos centrinis bankas rublį devalvavo 35 proc. Sausį centrinis bankas, siekiantis rublio kursą padaryti laisvai svyruojantį, rublio kurso svyravimo dolerio ir euro krepšelio atžvilgiu diapazoną padidino iki 26-41.
Laisvai svyruojantis rublio kuras yra „visiškai teisingas tikslas“, sakė E.Berglofas. „Rusija turi siekti laisvai svyruojančio rublio kurso. Tam reikia kurti vietos valiutų rinkas arba, plačiau kalbant, kurti finansų rinkas ir labiau diversifikuoti pramonės šakas. Kalbos apie tai, koks rublio kursas galėtų būti tinkamas, neišspręs Rusijos problemų“, - sakė ERPB ekspertas.
Anot E.Berglofo, ERPB dirba su Rusijos vyriausybe siekdamas sustiprinti su nafta nesusijusias pramones šakas ir nori investuoti į šių šakų įmones. Bankai didžiausią potencialą mato maisto gamybos kompanijose, chemijos pramonėje ir plataus vartojimo prekių gamyboje.
Nuo 1992 metų iki šių metų kovo pabaigos ERPB Rusijoje yra investavęs beveik 12 mlrd. eurų.