Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas
Žukauskas sako, kad ekonominės laisvės Lietuvoje vertinimą lėmė ne
tiek konkrečių sričių įvertinimų prastėjimas, kiek tai, jog jie
negerėjo: balų skaičių Lietuva surinko panašų kaip ir pernai,
tačiau santykinis įvertinimas prastėjo, kadangi gerėjo kitų šalių
vertinimai balais.
„Lietuva tyrime šalia Estijos ir Latvijos minima kaip valstybė,
kurioje nuo 1995 metų ekonominės laisvės daugėjo labiausiai. Gaila,
tačiau pastarųjų poros metų vertinimai nedžiugina: padariusi
didelį šuolį ekonominės laisvės link, 2006-2007 metų duomenimis,
Lietuva ėmė po truputį ristis atgal“, - teigia V. Žukauskas.
Pasaulio ekonominės laisvės indekse Honkongas, surinkęs beveik
9 balus iš 10-ies, išlieka pirmoje vietoje, po jo eina Singapūras
ir Naujoji Zelandija.
Zimbabvė ir toliau vertinama kaip mažiausiai ekonominės laisvės
turinti valstybė ir iš 141 vertintų valstybių yra paskutinėje
vietoje šalia Mianmaro, Angolos ir Venesuelos. 2009 metų pasaulio
ekonominės laisvės indeksas skaičiuotas remiantis 2007 metų
duomenimis.
Šių metų pasaulio ekonominės laisvės tyrimas taip pat
analizuoja galimas pasaulio ekonomikos nuosmukio pasekmes
ekonominei laisvei. Tyrime teigiama, jog ekonominė laisvė trumpuoju
laikotarpiu sumažės, tačiau ilgesniu laikotarpiu ekonominė laisvė
po bankų krizių yra linkusi išaugti. Pateikiamas Norvegijos ir
Švedijos pavyzdys, kai dėl atsako į praėjusį dešimtmetį šias šalis
ištikusią bankų krizę ekonominės laisvės šiose šalyje sumažėjo,
tačiau tai nesutrukdė šioms šalims vykyti tolimesnių į rinkos
ekonomiką orientuotų reformų.
Fraser instituto skaičiuojamame indekse ekonominė laisvė
suprantama kaip šalies politinių institucijų bei jų vykdomos
politikos suderinamumas su laisvo pasirinkimo ir mainų, laisvo
įėjimo į rinką ir konkurencijos, nuosavybės teisės principais.
Šalies ekonominės laisvės vertinimui naudojami 42 rodikliai, kurie
šalies ekonominę laisvę matuoja penkiose srityse: valdžios aparato
dydis ir aprėptis; teisėtvarkos sistema ir nuosavybės teisių
apsauga; stabili pinigų politika; užsienio prekybos laisvė;
skolinimosi, darbo rinkos bei verslo reguliavimas.
Kiekviena šių sričių yra vertinama balais skalėje nuo 0 iki 10,
o bendras šalies balas gaunamas kaip atskirų sričių balų vidurkis.