J.Starko nuomone, pastaruoju metu gauti makroekonominiai rodikliai rodo, kad recesija euro zonoje gali pasibaigti jau trečią šių metų ketvirtį - anksčiau nei buvo iki šiol prognozuota.
Taip pat J.Starkas pažymėjo, kad tolesnės ekonomikos plėtros perspektyvos išlieka neaiškios. ECB padėtyje, kai reikia didinti bazinę palūkanų normą, gali atsidurti anksčiau nei ims atsisakyti finansų rinkų ir bankų sistemos paramos priemonių, mano J.Starkas.
„Negalima visiškai atmesti galimybės, kad tebesitęsiant problemoms pinigų rinkoje gali kilti rizika kainų stabilumui. Tokiu atveju mums reikės išsaugoti mūsų balanso struktūrą ir apimtis. Tuo pat metu turėsime padidinti bazinę palūkanų normą, kad sumažintume augančią riziką kainų stabilumui“, - sakė J.Starkas, vadovaujantis Vokietijos centriniam bankui.
Anot J.Starko, ECB ketina kovoti su augančia infliacija ir neleis nerimui dėl bankų sistemos padėties nukreipti savo dėmesio nuo šios problemos. „Turėsime veikti iš karto, kai kils rizika kainų stabilumui. Taip pat turėsime pasipriešinti naujo „burbulo“ rinkoje susidarymui“, - pažymėjo Vokietijos centrinio banko vadovas, pridūręs, kad ilgą laiką laikoma žema bazinė palūkanų norma gali turėti „šalutinį poveikį“. Jo teigimu, žemos palūkanų normos didina naujų „burbulų“ rinkose atsiradimo ir vienų ar kitokių aktyvų brangimo riziką.
Vyriausybės ir centriniai bankai turi pasirinkti tinkamą laiką atsisakyti antikrizinių priemonių, ir tai yra didžiausia problema, sakė J.Starkas. Jo nuomone, valdžiai būtina parengti antikrizinių priemonių atsisakymo planą dar prieš pradedant ekonomikai stabiliai augti.
„Vien tik ekonomikos stimuliavimo priemonių atsisakymo nepakaks tam, kad atsigautų biudžetas, nors tai būtina. Reikalingi struktūriniai biudžeto politikos pokyčiai atsižvelgiant į naują ekonominę padėtį“, - sakė J.Starkas.