Tokį Pensijų kaupimo įstatymo projektą ir jį lydinčius įstatymus VPK teikia visuomenei, rinkos dalyviams ir suinteresuotoms institucijoms svarstyti bei derinti.
Pasak VPK pirmininkės Vilijos Nausėdaitės, dabartinė sistema, kurioje II pakopos pensijų fondų valdytojai siūlo keletą skirtingos rizikos fondų, tikisi aktyvaus elgesio iš paties pensijų kaupimo dalyvio, t. y., kad jis, atsižvelgdamas į savo amžių, pats nuosekliai keistų pensijų fondą, rinkdamasis vis konservatyvesnę investavimo strategiją. Tačiau, kaip rodo įvairių šalių, tarp jų ir Lietuvos, patirtis, vidutiniam pensijų fondų dalyvių labai sunku įvertinti ekonomikos ciklo fazes ir situaciją finansų rinkose, todėl dėl ribotų žinių jis elgiasi neracionaliai.
„Kad spręstume šią problemą, siūlome įdiegti „gyvenimo ciklo fondų“ sistemą. Tokioje sistemoje dalyviui nereiktų pereidinėti į vis kitos investavimo strategijos fondą, o pats fondas laikui bėgant keistų investavimo strategiją taip, kad ši geriausiai atitiktų to fondo dalyvių, priklausančių panašaus amžiaus grupei, interesus, - sako VPK pirmininkė Vilija Nausėdaitė. - Taip sistema padėtų užtikrinti maksimalų dalyvio amžiaus bei pensijų fondo rizikos ir grąžos suderinimą“. Be to, kiekvieno tokio tipo pensijų fondo turtas būtų investuojamas remiantis priežiūros institucijų iš anksto nustatytomis investavimo gairėmis.
VPK nuomone, įdiegus „gyvenimo ciklo fondų“ sistemą naujiems, po įstatymo įsigaliojimo į darbo rinką ateisiantiems asmenims, dalyvavimas II pakopos pensijų kaupime galėtų tapti privalomu. Šiuo metu, kai sistema yra savanoriška, pensijų kaupimo sutartis pasirašiusių asmenų iki 25 metų amžiaus skaičius sudaro apie 95 proc. šios amžiaus grupės asmenų, draudžiamų valstybiniu socialiniu draudimu, skaičiaus.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, atskaitymai iš II pakopos pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 1 proc. nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės (t. y. nuo turto) ir ne daugiau kaip 10 proc. dalyvio vardu įmokėtų įmokų. Dabar pensijų fondų valdytojai vidutiniškai taiko 1 proc. dydžio atskaitymą nuo turto ir 2,96 proc. dydžio atskaitymą nuo dalyvio vardu įmokėtų įmokų.
VPK įstatymo projekte siūlo panaikinti šiuo metu taikomus atskaitymus nuo pensijų fondo dalyvio vardu įmokėtų įmokų. Taip pat siūloma laipsniškai mažinti dabartiniame įstatyme nustatytas maksimalias atskaitymų nuo pensijų fondo turto ribas.
Pensijų kaupimo įstatymo projekte siūloma nustatyti paprastesnę pensijų kaupimo bendrovės pakeitimo tvarką. Dalyviui, norinčiam pakeisti pensijų kaupimo bendrovę, nebereiktų kreiptis ir į senąjį, ir į pasirinktą naująjį pensijų valdytoją, o tik į naująjį. Be to, II pakopos pensijų fondų dalyviams būtų suteikta galimybė vieną kartą per metus neatlygintinai pakeisti pensijų valdytoją, pereinant į kito valdytojo valdomą fondą (šiuo metu galiojantis įstatymas numato galimybę taikyti 0,2 proc. dydžio atskaitymus). Jeigu dalyvis norėtų pereiti į kito valdytojo fondą daugiau nei kartą per metus, su perėjimu susiję atskaitymai negalėtų viršyti 0,2 proc. dalyvio vardu pervedamų lėšų (šiuo metu - iki 4 proc.). Atitinkamai iki 0,2 proc. sumažinama leistinų atskaitymų nuo į kitą III pakopos pensijų fondą perkeliamų dalyvio lėšų riba, kuri šiuo metu gali siekti net iki 10 proc.
VPK siūlo atsisakyti šiuo metu galiojančio apribojimo, draudžiančio dalyviui pirmuosius 3 metus nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo keisti II pakopos pensijų fondo valdytoją. Vis dėlto tokiu atveju pensijų kaupimo bendrovė galės atlikti didesnį nei įprastai - 3 proc. - atskaitymą nuo dalyvio turto, dengiant išlaidas, susijusias su asmens pritraukimu į pensijų sistemą.
VPK įstatymo projekte įtvirtina pensijų fondų valdytojų pareigą patvirtinti pensijų fondų rizikos valdymo politikas, suformuoti tinkamą ir efektyviai veikiančią rizikos valdymo funkciją ir kitus reikalavimus. Be to, įstatymo projekte tikslinami ir, kur reikia, griežtinami galiojantys pensijų fondų turto investavimo apribojimai. Pavyzdžiui, nuo 20 iki 10 proc. pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės mažinama leistina investicijų į vieno emitento finansines priemones, pinigų rinkos priemones ir indėlius riba, analogiškai sumažinama investicijų į vienoje kredito įstaigoje padėtus indėlius riba.