Pagrindiniai darbai atlikti, belieka sutvarkyti 1285 m
(ilgiausio Lietuvoje) tunelio prieigas. Raudonomis plytomis jau
papuošti tunelio angų portalai, atkūrus jų istorinį vaizdą, turėtą
kažkada, prieš pusantro amžiaus, kai šis išskirtinis objektas buvo
pastatytas. Paveldosaugininkų reikalavimu restauruoti, atkuriant
„tunelio gyvavimo pradžią“, ir keli jo ruožai. Beje, belaukiant
„naujų įkurtuvių“, jau spėjo suželti ant naujai suformuotų tunelio
pylimų žolė.
Nuo spalio, atvėrus tunelį keleiviams, važiuojantiems traukiniu
iš Kauno į Vilnių, nebereikės troleibusu keliauti į laikinąją
geležinkelio stotį Petrašiūnuose. Traukinių eismas vyks iš prieš
keletą metų kapitaliai suremontuotos Kauno geležinkelio stoties.
Iki spalio pradžios bendrovės „Kauno tiltai“ priklausančios
„Tiltra Group“ statybininkai tikisi sutvarkyti tunelio prieigas,
užbaigti apdailą ir išbandyti visas tunelyje įdiegtas sistemas.
Dar prieš pradedant darbus planuotos įkurtuvės dabar šiek tiek
vėluoja. Kaip Eltai yra aiškinęs bendrovės „Kauno tiltai“ techninis
direktorius Aldas Rusevičius, iš pradžių nedidelį vėlavimą nulėmė
užsitęsęs laikinosios keleivių stoties įrengimas Petrašiūnuose.
Vėliau atsirado kitų nenumatytų ar su kultūros paveldo specialistų
reikalavimais susijusių darbų.
„Objektas yra nepaprastai techniškai sudėtingas. Kauno tunelio
remontui reikalinga speciali įranga buvo atvežta iš Vokietijos.
Beje, karo metu šis tunelis buvo sprogdinamas trijose vietose - iš
galų ir per vidurį. Vėliau tos dalys po karo gana paviršutiniškai
atstatytos. Tada senąsias portalų plytas vietomis pakeitė cementas.
Tunelio vidurys taip ir liko iki mūsų dienų ir susiaurėjęs, ir
pažemėjęs - mes dabar turėjome tuos defektus panaikinti.
Kitų parametrų nelietėme: kaip ir anksčiau tunelis turi vieną
bėgių kelią, tad traukiniai po žemėmis prasilenkti negalės -
važiuos pakaitomis. Nei gylio, nei tunelio vietos nekeitėme.
Portalus atkūrėme pagal išlikusias istorines nuotraukas, patikėdami
šį darbą restauratoriams“, - sakė A. Rusevičius.
Atjaunėjęs tunelis nuo šiol turi modernią komunikacijų sistemą,
jis atitinka visus saugumo reikalavimus. Sumontuota patikima gaisro
gesinimo sistema. Kas keturis metrus įrengtos specialios žarnos su
purškikliais. Įvykus avarijai, elektra tunelyje būtų atjungiama
automatiškai, tuomet įsijungtų gaisro gesinimo sistema.
Darbuotojų saugumui tunelyje įrengti betoniniai takai.
Statybininkai tikina pasirūpinę ir gamtos apsauga. Tunelyje
išsiliejus naftos produktams, į aplinką teršalai nepateks, juos
sulaikys specialus „kilimas“ ir nukreips į valymo įrenginius.
Tunelyje taip pat įrengti avariniai telefonai, vandens sekimo ir
traukinių valdymo sistemos. Nuo drėgmės pertekliaus saugos drenažas
ir šlapiose skliauto atkarpose sudėta speciali medžiaga -
geotekstilė.
Bendra šio projekto vertė - apie 100 milijonų litų. Dalį lėšų
užsakovui - „Lietuvos geležinkeliams“ - pavyko gauti iš Europos
Sąjungos fondų.
Objekte atliktus darbus dar turi įvertinti valstybinė komisija.